Samanburšur į 420 žśsund tonna įlveri Norsk Hydro meš og įn rafskautaverksmišju og 322 žśsund tonna įlveri Alcoa Ólķk tękni og mengunarvarnirĶ matsskżrslu Reyšarįls [Norsk Hydro-Hydro Aluminium] frį ķ maķ 2001 og samanburšarskżrslu Alcoa-Reyšarįls ķ nóvember 2002 kemur fram aš įlfyrirtękin nota mismunandi tękni og beita ólķkum mengunarvörnum.[1] Bęši segjast fyrirtękin byggja į hįmarkssjįlfvirkni og hįžróašri tękni fyrir įlver sem nota forbökuš rafskaut og telja sig beita bestu fįanlegri tękni (BAT) viš hreinsun śtblįsturs. Į bak viš žaš bżr hins vegar ólķkur framleišslubśnašur og ólķkt val į lausnum viš rekstur og mengunarvarnir. Ašstandendur Norsk Hydro-įlversins tilgreindu ķ matsskżrslu (maķ 2001) HAL 250 rafgreiningarbśnaš, en Alcoa eigin tękni, sem ekki var nįnar skilgreind ķ samanburšarskżrslu (nóvember 2002). Nįttśruvernd rķkisins taldi ķ umsögn (dags. 5. desember 2002) til Skipulagsstofnunar um samanburšarskżrsluna aš meta bęri umhverfisįhrif breytinga į framkvęmdunum og aš įkvęši ķ liš 13 a ķ višauka 2 ķ lögum nr.106/2000 ętti ekki viš um įlver Alcoa žar eš um nżja framkvęmd vęri aš ręša og notuš sé önnur tękni og mengunarvarnir.[2] Munur į framkvęmdunum er m. a. sį aš Norsk Hydro gerši rįš fyrir aš reisa og reka 233 žśsund tonna rafskautaverksmišju viš hliš įlverksmišju sinnar en Alcoa ekki. Reyšarįl ętlaši aš farga rafskautum į verksmišjusvęšinu en Alcoa gerir rįš fyrir aš flytja kerbrotin śt til endurvinnslu. Norsk Hydro gerši rįš fyrir vothreinsun viš įlveriš ķ framhaldi af žurrhreinsun, en ekki viš rafskautaverksmišjuna og byggši śrskuršur um mat į umhverfisįhrifum framkvęmdanna į žvķ. Alcoa gerir ašeins rįš fyrir žurrhreinsun og framsetning ķ samanburšarskżrslu ķ nóvember 2002 um aš vothreinsun vęri einn af sex kostum til athugunar um hreinsun į śtblęstri SO2[3] var ekki trśveršugur aš mati Hollustuverndar.[4]
Eftirfarandi samanburšur į śtblęstri frį įlverunum meš og įn rafskautaverksmišju er byggšur į gögnum Skipulagsstofnunar og matsskżrslu og samanburšarskżrslu (sjį töflu og tilvķsun ķ heimildir į nęstu sķšu):
Heimildir: Fyrir įlver Norsk Hydro (420 žśs. įrstonn + rafskautaverksmišja): Śrskuršur Skipulagsstofnunar 31. įg. 2001, tafla 9, bls. 89 Fyrir įlver Alcoa (322 žśs. įrstonn): Įkvöršun Skipulagsstofnunar 20. des. 2002, tafla 2, bls. 4 Losun Alcoa į SO2 er mišuš viš śtgefiš starfsleyfi
Samanburšurinn leišir m. a. ķ ljós aš tękni og mengunarvarnir Alcoa-įlversins standa langt aš baki įlveri Norsk Hydro ķ umhverfislegu tilliti. Žetta kemur skżrt ķ ljós žegar śtblįstur frį sjįlfum įlverunum er umreiknašur į hvert framleitt tonn af įli. Langmestur er munurinn eša allt aš tuttuguogsexfaldur žegar litiš er til brennisteinsdķoxķšs (S02) og ręšst žaš fyrst og fremst af žvķ aš Alcoa notar ekki vothreinsun. Žegar loftboriš flśorķš (HF) į ķ hlut losar Alcoa nęr helmingi meira en Norsk Hydro per framleitt tonn af įli, en einnig ķ žvķ tilviki skżrir vothreinsun hluta af mismun. Um ašra žętti loftmengunar er svipaš uppi į teningnum nema fyrir rykbundiš flśor og PFC (fjölflśorkolefni), žar sem Alcoa įętlar aš skila betri įrangri. Varšandi losun gróšurhśsalofts er įrangur Alcoa samkvęmt mati hįtt ķ 10% lakari į hvert tonn en hjį Norsk Hydro. Mikill munur į umhverfisžįttum įlveranna Alcoa ķ óhag kom hvorki fram ķ samanburšarskżrslu Alcoa-Reyšarįls (nóvember 2002) né ķ nišurstöšu og rökstušningi Skipulagsstofnunar 20. desember 2002 fyrir žeirri įkvöršun aš undanskilja Alcoa įlveriš mati į umhverfisįhrifum. Sś stašreynd aš Skipulagsstofnun leyfši upp į sitt eindęmi Reyšarįli [Norsk Hydro] aš meta 420 žśsund tonna įlver og 233 žśsund tonna rafskautaverksmišju saman ķ matsskżrslu varš til žess aš erfitt var aš greina į milli losunar frį hvorri fyrir sig.
Um žetta segir Skipulagsstofnun ķ śrskurši sķnum 31. įgśst 2001 meš vķsan ķ umsögn Hollustuverndar[5] :
Stofnunin [Hollustuvernd rķkisins] gerir athugasemdir viš aš ekki er fjallaš sértękt um žį mengun sem kemur frį rafskautaverksmišjunni, bornar saman mismunandi mengunarvarnir til žess aš draga śr žeirri mengun eša leišir til žess aš sjį įlverinu fyrir rafskautum, žannig aš umsagnarašilar og almenningur eigi hęgar meš aš gera sér grein fyrir įhrifum žessarar starfsemi.
Sķšan segir Skipulagsstofnun:[6]
Ķ frekari umsögn Hollustuverndar rķkisins ķtrekar stofnunin fyrra įlit sitt: ...aš gera hafi įtt sérstaklega grein fyrir rafskautaverksmišjunni til hagręšis fyrir umsagnarašila og almenning žar sem um nżja starfsemi sé aš ręša hér į landi. Ķ svörum framkvęmdarašila kemur einmitt fram hversu dreifš umfjöllun er um hana ķ skżrslunni. [ž. e. matsskżrslu Reyšarįls]
Ekki įskilin besta fįanleg tękniAlcoa notar ekki bestu fįanlega tękni ķ skilningi laga nr. 7/1998 um hollustuhętti og mengunarvarnir. Skilgreining į hugtakinu skv. 3. gr. laga um hollustuhętti og mengunarvarnir er eftirfarandi:
Meš bestu fįanlegri tękni er įtt viš framleišsluašferš og tękjakost sem beitt er til aš lįgmarka mengun og myndun śrgangs. Tękni nęr til framleišsluašferšar, tękjakosts, hönnunar mannvirkja, eftirlits og višhalds bśnašarins, svo og starfrękslu hans. Meš fįanlegri tękni er įtt viš ašgengilega framleišsluašferš og tękjakost (tękni) sem žróašur hefur veriš til aš beita ķ viškomandi atvinnurekstri og skal tekiš miš af tęknilegum og efnahagslegum ašstęšum. Meš bestu er įtt viš virkustu ašferšina til aš vernda alla žętti umhverfisins. [leturbreyting skv. lagatexta]
Besta fįanleg tękni śtilokar skv. skilgreiningu laganna aš nota megi eitthvaš annaš sbr. einnig sķšasta mįlsliš 5. gr. laga nr. 7/1998 žar sem segir:
Krafist skal bestu fįanlegrar tękni viš mengunarvarnir ķ žeim atvinnugreinum žar sem slķkt hefur veriš skilgreint og skulu įkvęši um mengunarvarnir taka miš af žvķ.
Umhverfisstofnun [Hollustuvernd rķkisins] tryggir ekki ķ starfsleyfi samžęttar mengunarvarnir samkvęmt skilgreiningu reglugeršar 785/1999. Fyrir liggur aš meš vothreinsun ķ višbót viš įformaša žurrhreinsun mį draga śr mengunarįlagi į loft įn žess aš marktęk aukning verši į mengun ķ sjó. Vothreinsun er žannig sś tękni sem best er til žess fallin aš vernda alla žętti umhverfisins.
Skipulagsstofnun segir ķ Įkvöršun um matsskyldu 20. des. 2002[7]:
Ķ framlögšum gögnum framkvęmdarašila kemur fram aš til žess aš draga śr śtblęstri SO2 sé vothreinsun meš sjó einn af žeim kostum sem eru til athugunar viš įlver Alcoa-Reyšarįls. Sį möguleiki sé žvķ fyrir hendi aš nišurstöšur athugunar Alcoa verši žęr aš vothreinsun sé naušsynleg viš įlveriš. Ef slķkur bśnašur verši fyrir valinu yrši jafnframt sett upp sérstök hreinsun į PAH-efnum śr frįrennsli til žess aš lįgmarka streymi PAH-efna til sjįvar. Slķk hreinsun hafi ekki veriš įętluš viš įlver Reyšarįls. Žrįtt fyrir aš vothreinsibśnašur yrši fyrir valinu viš įlver Alcoa-Reyšarįls yrši streymi PAH-efna til sjįvar žvķ minna en gert var rįš fyrir viš įlver Reyšarįls.
Ķ nišurstöšu sinni ķ Įkvöršun um matsskyldu segir Skipulagsstofnun hins vegar[8]:
Ekki er gert rįš fyrir vothreinsun heldur veršur notuš žurrhreinsun į śtblįstur frį įlverinu. Žaš mun draga verulega śr styrk mengandi efna ķ frįrennsli frį įlverinu aš ekki sé gert rįš fyrir förgun kerbrota og vothreinsun. Meš lęgra innihaldi brennisteinsdķoxķšs ķ rafskautum (1,5%) og 78 m hįum skorsteinum į žurrhreinsivirki hefur veriš sżnt fram į aš styrkur brennisteinsdķoxķšs verši lķklega [sic!] undir umhverfismörkum alls stašar umhverfis įlveriš.
Žessi nišurstaša Skipulagsstofnunar er einkennileg mišaš viš žaš sem į undan er komiš ķ sömu greinargerš (bls. 5 og vķšar). Ķ samanburšarskżrslu Alcoa (nóvember 2002) segir aš losun brennisteinsdķoxķšs verši Įkvešiš sķšar.[9] Ķ bréfi sķnu um įkvöršun matsskyldu 20. desember 2002 segir Skipulagsstofnun į bls. 5) aš nišurstöšur loftdreifingarreikninga liggi fyrir ķ desember 2002 . Ķ reifun į nišurstöšum stofnunarinnar ķ sama plaggi (bls. 16) eru žaš hins vegar oršnar fyrstu nišurstöšur loftdreifingarreikninga Žar segir m.a.[10]:
Skipulagsstofnun telur aš fyrstu nišurstöšur loftdreifingarreikninga fyrir breytingar į įformum byggingar įlvers į Reyšarfirši sżni aš ólķklegt sé aš styrkur brennisteinsdķoxķšs muni fara yfir umhverfismörk innan sem utan žynningarsvęšis. Fram hefur komiš ķ umsögnum aš gęši vešurfarsgagna sem dreifing mengunarefna byggist į séu hįš óvissu. Skipulagsstofnun telur žessa óvissu og nįlęgš įlversins viš žéttbżli og frišlżst svęši gera žaš aš verkum aš naušsynlegt verši aš fylgjast sérstaklega meš styrk brennisteinsdķoxķšs ķ andrśmslofti innan sem utan žynningarsvęšis. Skipulagsstofnun telur aš fyrir liggi a.m.k. annar raunhęfur kostur um mótvęgisašgeršir vegna magns brennisteinsdķoxķšs ķ śtblęstri sem komi til įlita, ž.e. vothreinsun, leiši vöktun ķ ljós óįsęttanleg umhverfisįhrif.
Žegar Skipulagsstofnun tekur įkvöršun sķna 20. desember 2002 lį fyrir aš ašstandendur Alcoa ętla sér ekki aš beita vothreinsun, sbr. yfirlżsta stefnu Alcoa sem er oršuš žannig ķ framlagšri skżrslu[11]:
Markmiš Alcoa viš hönnun įlversins er aš ekkert frįrennsli išnašarvatns verši til sjįvar.
Undirritašur telur aš į žessum tķma (20. desember 2002) hafi Skipulagsstofnun ekki haft forsendur til aš įlykta og įkvarša:
... aš įhrif breytinga į įformum byggingar įlvers ķ Reyšarfirši į loftgęši séu ekki lķkleg til aš verša umtalsverš [12]
Ķ žessu samhengi er athyglisverš skżrsla Vešurstofu Ķslands um athuganir ķ Reyšarfirši fram til maķ 2003[13] žar sem stendur m .a.:
Ķ žessu sambandi er žess aš geta aš hringrįs haf- og landgolu į sér greinilega staš innanfjaršar į Reyšarfirši. Sama loftiš gęti žvķ borist tvisvar eša jafnvel žrisvar yfir įlveriš og Bśšareyri į sama degi. Gęti žaš valdiš aukinni skammtķma mengun į Bśšareyri, žótt veruleg žynning verši į mengunarefnum į hinni löngu hringrįs loftsins innan fjaršarins. Einnig er bent į aš hęgir vestlęgir vindar munu oft blįsa yfir įlbręšsluna sķšla nętur aš sumarlagi, en snśast ķ austlęga innlögn snemma morguns. Getur mengaš loft žį borist aftur yfir verksmišjuna og sķšar yfir Bśšareyri. Meš hękkandi sól hitnar loftiš nęst jöršu og veršur óstöšugt. Getur žį stöku sinnum oršiš svęling (fumigation) žegar hluti mengašs lofts berst nišur til jaršar. Hęttulegri varšandi skammtķma mengun eru žó sennilega miklir hęgvišriskaflar meš breytilegri vindįtt. Sama loftiš gęti žį stöku sinnum borist margsinnis yfir įlveriš og svo yfir Bśšareyri. Į grundvelli męlinga Vešurstofunnar hafa śtreikningar į dreifingu mengunarefna frį įlveri viš Sómastašagerši/Hraun veriš geršir af Norsk Institutt for Luftforskning (NILU) [Ref. 10] og Earth Tech [Ref 11]. Sżna sķšastnefndu śtreikningarnir, sem eru geršir fyrir žaš įlver sem innan skamms veršur byggt aš Sómastašagerši/Hrauni, m. a. aš langtķmamengun af SO2 yfir įr eša misseri yrši vel višunandi į Bśšareyri. Skammtķmamengun gęti hins vegar stöku sinnum oršiš tiltölulega hį. Žvķ er žannig spįš aš klukkustundargildi geti einstöku sinnum nįš višmišunargildinu 350 µg/m3 og 24-stunda gildi nįš višmišunargildinu 50 µg/m3. Veršur žaš aš teljast mjög hįtt, mišaš viš hin lįgu bakgrunnsgildi SO2 almennt į Ķslandi.
Vešurstofan gerši hlišstęšar męlingar sumariš 2003, en žį rķkti óvenjulega mikiš stašvišri ķ Reyšarfirši, ekki ašeins dögum heldur vikum og mįnušum saman. Nišurstöšur žessara męlinga hafa ekki verši notašar til śtreikninga į dreifingu mengunarefna frį įlveri Alcoa žannig aš ekkert liggur fyrir um lķklega dreifingu mengunarefna frį verksmišjunni viš vešurfarsašstęšur eins og žęr sem voru rķkjandi į sumarmįnušum 2003.
Losun loftborins flśorķšs Ķ matsskżrslu Reyšarįls fyrir įlver Norsk Hydro stendur m.a.[14]:
Śtlķnur žynningarsvęšisins eru įkvaršašar meš žaš fyrir augum aš sś loftdreifing sem įętluš er ķ 2. įfanga įlversins, eins og lżst er ķ kafla 18.2, falli innan žess. Žar meš er öllum ķslenskum umhverfismörkum og umhverfismörkum ESB mętt innan žynningarsvęšisins ķ 1. įfanga įlversins. Ströngustu višmišunargildi fyrir PAH efni (0,01 µg/m3 ) og 0,2 µg/m3 jafnstyrktarlķna loftborins flśorķšs falla jafnframt innan žynningarsvęšisins. Tillaga žessi um stęrš og legu žynningarsvęšisins er gerš aš höfšu samrįši viš Hollustuvernd rķkisins. Tillaga žessi er ķ samręmi viš drög aš starfsleyfi fyrir Reyšarįl (višauki B10).
Ķ tillögu Hollustuverndar rķkisins [nś Umhverfisstofnunar] aš starfsleyfi Alcoa-įlversins stendur m.a.[15]:
Umhverfismörk fyrir flśorķš er sett 0,2 µg/m[3] af vetnisflśorķši sem mešaltal fyrir tķmabiliš 1. aprķl til 30. september įr hvert ķ samręmi viš nišurstöšur mats į umhverfisįhrifum.
Žaš mat sem hér um ręšir er śrskuršur Skipulagsstofnunar um 420 žśsund tonna įlver Norsk Hydro 31. įgśst 2001, stašfestur af umhverfisrįšherra 14. mars 2002. Samkvęmt įkvöršun Skipulagsstofnunar og śrskurši umhverfisrįšherra 15. aprķl 2003 er śrskuršinum um įlver Norsk Hydro einnig ętlaš aš gilda fyrir įlver Alcoa. Um žetta segir Skipulagsstofnun ķ nefndum śrskurši sķnum[16]:
Flśorķš, vaxtartķmi, višmišunarmörk 0,2*** (µg/m3) fjarlęgšir aš višmišunarmörkum ...[tilgreindar į bilinu 2,1-1.5].
*** Ķ višauka A5 meš matsskżrslu er męlt meš žessum gróšurverndarmörkum til aš meta stęrsta hugsanlega įhrifasvęši. Ķ śrskurši Skipulagsstofnunar um mat į umhverfisįhrifum 480.000 t įlvers ķ Reyšarfirši dags. 10. desember 1999 var bent į žessi mörk. [Nešanmįls viš töfluna]
Ķ višauka A5 meš matsskżrslu Reyšarįls ķ maķ 2001, sem vķsaš er til ķ śrskurši Skipulagsstofnunar og hefur aš geyma ķtarlegan rökstušning fyrir nefndum mörkum, segir m. a.[17]:
The choice of 0,2 µg/m3 F as a demarcation line for air quality is motivated by research as discussed above. This guideline is chosen with respect to vegetation in the specified Reyšarfjöršur area. High proportions of sensitive species in the plant cover especially moss and lichen species in the moss heath and the planting of trees in the forestation in Reyšarfjöršur among them conifers is also of importance for this choice.
Ķ įkvöršun Skipulagsstofnunar um matsskyldu 20. des. 2002 segir m. a. um flśor [18]:
Ķ framlögšum gögnum framkvęmdarašila kemur fram aš heildarmagn flśorķšs ķ śtblęstri įlvers Alcoa-Reyšarįls verši svipaš og įętlanir Reyšarįls geršu rįš fyrir, ž. e. um 106 t į įri. Dregiš verši nęgilega śr magni loftkennds flśorķšs ķ śtblęstri Alcoa-Reyšarįls til žess aš markmiš um žynningarsvęši nįist. Ķ umsögnum er vakin athygli į žeirri óvissu sem rķkir um gęši vešurfarsgagna og ž.a.l. dreifingu mengunarefna eins og flśorķšs. Fram kemur aš sś athugasemd sem gerš var vegna įlvers Reyšarįls um mikilvęgi žess aš fylgst yrši nįiš meš styrk flśors ķ gróšri umhverfis žynningarsvęšiš žar sem styrkur flśors viš vesturmörk žynningarsvęšis yršu rétt viš umhverfismörk eigi einnig viš um fyrirhugaš įlver Alcoa-Reyšarįls. Ķ frekari svörum framkvęmdarašila kemur fram aš samkvęmt nišurstöšum loftdreifingarreikninga falli 0,2 [µ]g/m3 jafngildislķna loftkennds flśors yfir gróšrartķmabiliš vel innan įšur skilgreinds žynningarsvęšis. Žar meš séu ströngustu kröfur um styrk loftkennds flśors uppfylltar alls stašar utan įšur skilgreinds žynningarsvęšis og ķ raun į hluta žynningarsvęšisins sjįlfs. Engu aš sķšur verši fylgst nįiš meš flśor ķ gróšri umhverfis įlveriš. ... Skipulagsstofnun telur aš įhrif breytinga į įformum byggingar įlvers ķ Reyšarfirši į įhrif flśors séu ekki lķkleg til aš verša umtalsverš.
Ofangreindar tilvitnanir og fleira er fram kemur ķ bréfi Skipulagsstofnunar 20. des. 2002 um matsskyldu sżna aš ofangreind mörk um loftboriš flśorķš voru mešal forsendna fyrir žeirri įkvöršun stofnunarinnar aš ekki žyrfti aš meta umhverfisįhrif įlvers Alcoa.
Ytra śtlit - hękkun skorsteina Eitt af žvķ sem skilur į milli įlvers Norsk Hydro og Alcoa er ytra śtlit verksmišjanna. Byggingar įlvers Norsk Hydro voru įformašar lįgreistar įn meirihįttar skorsteina. Lišur ķ įkvöršun Alcoa um aš beita ekki vothreinsun var aš reisa skuli tvo 78 m hįa skorsteina į žurrhreinsivirki verksmišjunnar. Breytir žaš ytra śtliti hennar verulega og ętti sś breyting ein og sér aš valda žvķ aš framkvęmdin sé hįš mati į umhverfisįhrifum. Verksmišja Alcoa mun ķ enn meira męli en verksmišja Norsk Hydro hafa umtalsverš sjónręn įhrif ķ nęsta nįgrenni, žar sem m. a. er frišlżst svęši į Hólmanesi, en einnig blasa viš śr meiri fjarlęgš svo sem frį skķšamišstöšinni sunnan viš Oddsskarš.
Reykjavķk , 5. febrśar 2004
Hjörleifur Guttormsson
[1] Til aš aušvelda ašgreiningu į įlverunum eru žau hér į eftir kennd viš eigendurna Norsk Hydro [Hydro Aluminium] og Alcoa. [2]Įkvöršun um matsskyldu, bréf Skipulagsstofnunar til Reyšarįls ehf 20. desember 2002, bls. 9 og umsögn Nįttśruverndar rķkisins 5. desember 2002. [3] Įlver ķ Reyšarfirši Fjaršabyggš. Samanburšur į umhverfisįhrifum Nóvember 2002, bls. 32. [4]Įkvöršun Skipulagsstofnunar um matsskyldu 20. des. 2002, bls. 11.
[5] Śrskuršur Skipulagsstofnunar um 420 žśs. tonna įlver Reyšarįls 31. įgśst 2001, bls. 25 [6] Śrskuršur Skipulagsstofnunar um 420 žśs. tonna įlver Reyšarįls 31. įgśst 2001, bls. 26 [7] Skipulagsstofnun. Įkvöršun um matsskyldu. Bréf 20. desember 2002, bls. 6 [8] sama heimild, bls. 20 [9] Įlver ķ Reyšarfirši Fjaršabyggš. Samanburšur į umhverfisįhrifum fyrirhugašs 322 žśsund įrstonna įlvers Alcoa Reyšarįls og allt aš 420.000 įrstonna įlvers Reyšarįls byggšu ķ tveimur įföngum. Nóvember 2002. Tafla 2, bls. 4 [10] Skipulagsstofnun. Įkvöršun um matsskyldu. Bréf 20. desember 2002, bls. 16 [11] Įlver ķ Reyšarfirši Fjaršabyggš. Samanburšur į umhverfisįhrifum. Nóvember 2002, bls.13 [12] Įkvöršun Skipulagsstofnunar um matsskyldu 20. des. 2002, bls 16 [13] Vešurstofa Ķslands (Report 03032), Wind and Stability Observations in Reyšarfjöršur June 2002 - May 2003), bls. 29-30 [14] Įlver ķ Reyšarfirši Fjaršabyggš. Mat į umhverfisįhrifum, maķ 2001, 11.2.2 Tillaga aš žynningarsvęši, bls. 102. [15] Hollustuvernd rķksins, tillaga aš starfsleyfi, 17. desember 2002, grein 1.8, auglżst ķ Lögbirtingarblaši 18. desember 2002. [16]Įlver ķ Reyšarfirši, Fjaršabyggš. Śrskuršur Skipulagsstofnunar um mat į umhverfisįhrifum. Tafla 12, bls. 111. [17] Invest in Iceland Agency Energy Marketing. An evaluation of the impact of airborne emissions from a planned aluminium smelter on vegatation in Reyšarfjöršur. Frišrik Pįlmason, Agricultural Research Institute Reykjavķk Iceland and Erik Skye, Industrilandskapets Ekologi, Uppsala, Sweden, March 1999 (Rala-012/UM-006), bls. 16. [18] Skipulagsstofnun. Įkvöršun um matsskyldu [322 žśsund tonna įlver Alcoa-Reyšarįl], 20. desember 2002, bls. 15-16 |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||