Hjörleifur Guttormsson                                                     28. mars 2003

Mżrargötu 37

740 Neskaupstašur

 

 

 

 

 

 

Siv Frišleifsdóttir umhverfisrįšherra

Umhverfisrįšuneytinu

Vonarstręti 4

150 Reykjavķk

 

Efni: Kęra vegna įkvöršunar Umhverfisstofnunar um śtgįfu starfsleyfis fyrir įlver Reyšarįls ehf 14. mars 2003

 

Undirritašur kęrir hér meš til umhverfisrįšherra śtgįfu Umhverfisstofnunar 14. mars 2003 į starfsleyfi fyrir įlver Reyšarįls ehf, k.t. 600100-2380, fyrir starfsemi į išnašarsvęšinu viš Hraun į Reyšarfirši.

 

Meginkrafa kęranda er ašallega aš įkvöršun Umhverfisstofnunar dagsett 14. mars 2003 um śtgįfu starfsleyfis fyrir įlver Reyšarįls ehf verši ómerkt.

 

Til vara er gerš krafa um aš įkvöršun Umhverfisstofnunar dagsett 14. mars 2003 um śtgįfu starfsleyfis fyrir įlver Reyšarįls ehf verši vķsaš til Umhverfisstofnunar til endurįkvöršunar.

 

Til žrautavara er žess krafist aš įkvöršun Umhverfisstofnunar dagsett 14. mars 2003 um śtgįfu starfsleyfis fyrir įlver Reyšarįls ehf verši felld śr gildi og synjaš um śtgįfu starfsleyfis.

 

 

Rökstušningur:

           

  1. Auglżsingin óheimil.

 Hollustuvernd [nś Umhverfisstofnun] var óheimilt aš auglżsa tillögu aš starfsleyfi fyrir Reyšarįl ehf. 17. desember 2002 žar eš ekki lį fyrir įkvöršun Skipulagsstofnunar um hvort framkvęmdin vęri matsskyld, sbr. 10. mgr. 15. gr. reglugeršar nr.785/1999, sem kvešur skżrt į um žetta efni. Skipulagsstofnun tók ekki įkvöršun um matsskyldu fyrr en 20. desember 2002 og auglżsti žį kęrufrest til 20. janśar 2003.

 

  1. Nišurstaša ekki fengin um matsskyldu.

 Hollustuvernd [nś Umhverfisstofnun] var auk žess óheimilt aš auglżsa tillögur aš nefndu starfsleyfi fyrir Reyšarįl ehf žar eš ekki lį fyrir nišurstaša um matsskyldu, sbr. 1. mgr. 22. greinar, en nišurstaša žar aš lśtandi skal liggja fyrir įšur en tillaga aš starfsleyfi er auglżst. Kęrufrestur vegna įkvöršunar Skipulagsstofnunar um matsskyldu var til 20. janśar 2003. Undirritašur kęrši įkvöršunina til umhverfisrįšherra, sem ekki hefur tekiš afstöšu til kęrunnar žį žetta er ritaš (27. mars 2003). Lokaįkvöršun hefur žannig enn ekki veriš tekin į stjórnsżslustigi um matsskyldu framkvęmdarinnar og į mešan er ekki heimilt aš auglżsa, hvaš žį aš gefa śt starfsleyfi. Tilvitnun Umhverfisstofnunar ķ 29. grein stjórnsżslulaga nr. 37/1993 er óréttmęt. Ekkert liggur fyrir um aš baki breytingu į reglugerš nr. 785/1999 meš śtgįfu reglugeršar nr. 849/2000 hafi legiš aš nišur félli sérreglan um aš starfsleyfi yrši ekki auglżst og gefiš śt fyrr en aš lokinni kęrumešferš. Er aušséš ķ hvert óefni og réttaróvissu vęri stefnt ef starfsleyfi er auglżst og śt gefiš įšur en nišurstaša er fengin um mat og matsskyldu į umhverfisįhrifum. Ķ žessu sambandi ber aš lķta į 23. grein reglugeršar nr. 785/1999 sem Umhverfisstofnun vķsar sérstaklega til, tl. 1.2 ķ bréfi til undirritašs 14. mars 2003, en greinin hljóšar svo:

 

 “Ķ starfsleyfistillögu og starfsleyfi skal taka fullt tillit til nišurstöšu mats į umhverfisįhrifum, m.a. skal męla fyrir um naušsynlegar rannsóknir vegna fyrirhugašrar starfsemi og vakta žį umhverfisžętti sem starfsemin hefur įhrif į. Slķkar rannsóknir eru į kostnaš og įbyrgš rekstrarašila.”

 

 Hér er bęši kvešiš į um starfsleyfistillögu og starfsleyfi, en ljóst mį vera aš ekki er rétt aš móta og auglżsa slķka tillögu fyrr en nišurstaša er fengin um mat į umhverfisįhrifum, hvaš žį aš gefa śt starfsleyfi. - Einnig af öšrum įstęšum var Hollustuvernd meš öllu óheimilt aš auglżsa tillögu aš starfsleyfi, sbr. tl. 1 hér aš ofan.

 

  1. Įgallar ķ mįlsmešferš.

 Réttur undirritašs, sem gerši athugasemdir viš tillögur aš starfsleyfi meš bréfi til Umhverfisstofnunar 17. febrśar 2003, til upplżsinga og andmęla hefur ekki veriš virtur. Ķ staš žess aš gefa mér kost į aš tjį mig um öll gögn mįlsins og koma viš andmęlum vegna framkominna gagna ķ ašdraganda aš śtgįfu starfsleyfis, fékk ég engin slķk gögn ķ hendur. Ég heyrši fyrst frį Umhverfisstofnun 14. mars 2003 eftir aš starfsleyfi hafši veriš gefiš śt, en žį barst mér bréf frį stofnuninni, dagsett 14. mars 2003, žar sem vikiš er aš athugasemdum mķnum. Andmęla- og upplżsingaréttur minn hefur žannig veriš aš engu hafšur. Žessi mįlsmešferš stofnunarinnar er ķ andstöšu viš rétta stjórnsżslu og žannig hefur veriš gróflega į mér brotiš. Um efnislegan žįtt vķsast m. a. til eftirfarandi og tölulišar 8 sķšar ķ žessum rökstušningi.

Į mešan undirritašur vann aš kęru žeirri sem hér er lögš fram óskaši ég eftir ašgangi aš öllum gögnum frį Umhverfisstofnun varšandi undirbśning umrędds starfsleyfis og bįrust gögn mér ķ hendur meš bréfi stofnunarinnar 25. mars 2003.  Viš yfirferš į žessum gögnum blasir viš allt önnur mynd af mįlsmešferš en mér var kunn žegar tillaga aš starfsleyfi var auglżst og sķšar žegar starfsleyfi var gefiš śt. Ķ ljós kemur aš nokkrum dögum įšur en starfsleyfiš var gefiš śt var mįlsmešferš aš formi og efni gjörbreytt frį žvķ sem veriš hafši, mišaš viš umsókn um starfsleyfi og auglżsta tillögu Umhverfisstofnunar 17. desember 2003, ž. e. eins og mįliš hafši įšur veriš kynnt mér, og leiddi žetta til efnislegra breytinga og aš lagšur var nżr grunnur aš mįlinu. Žann 7. mars 2003 setti Reyšarįl ehf fram nżjar og įšur óžekktar kröfur um breytingu į grundvelli starfsleyfisins frį žeim forsendum og kröfum leyfisbeišanda sem fyrir lįgu er tillaga var auglżst og sem fyrirtękiš hafši žį ekki hreyft athugasemdum viš. Oršiš var viš žessum nżju kröfum sem vöršušu hękkun į leyfilegum mörkum fyrir mešalstyrk vetnisflśorķšs utan žynningarsvęšis um 50%, śr 0,2 µg/m3 ķ 0,3 µg/m3 yfir hįlft įriš meš žeim hętti sem birtist ķ grein 1.8 ķ śtgefnu starfsleyfi og gerš er aš umtalsefni sķšar ķ žessari kęru, sbr. töluliš 8. Engin tilraun var af hįlfu Umhverfisstofnunar gerš til aš gera undirritušum, sem sent hafši stofnuninni athugasemdir meš bréfi 17. febrśar 2003, višvart um hvaš hér vęri aš gerast og kynna mér hinar nżju kröfur og gögn og gefa mér kost į andmęlum. Meš mįlsmešferš stofnunarinnar hefur enn og aftur veriš brotiš gróflega į rétti undirritašs um upplżsinga- og andmęlarétt.

Ķ ljósi framanritašs er ennfremur byggt į žvķ aš Umhverfisstofnun hafi boriš aš gefa śt nżja tillögu, auglżsa hana og kynna, og gefa almenningi kost į andmęlum.

Meš bréfi til umhverfisrįšherra 26. mars 2003 spuršist ég fyrir um hvort rįšuneytinu hafi veriš kunnugt um ofangreinda mįlsmešferš og benti į tengsl viš kęru mķna frį 20. janśar 2003 vegna śrskuršar Skipulagsstofnunar um mat (fylgiskjöl 3 og 6).

 

  1. Mat vantar į umhverfisįhrifum įlverksmišju Alcoa.

 Grundvöll vantar fyrir tillögu aš starfsleyfi fyrir rįšgerša 322 žśsund tonna verksmišju Alcoa žar eš ekkert sjįlfstętt mat hefur fariš fram į umhverfisįhrifum žeirrar framkvęmdar. Eldra mat fyrir 420 žśsund tonna įlverksmišju og rafskautaverksmišju Norsk Hydro er ekki nothęft sem grundvöllur fyrir verksmišju Alcoa sem nś er rįšgerš og byggir į annarri framleišslutękni og annars konar mengunarvörnum. Žaš sķšastnefnda hefur skżrt komiš fram af hįlfu Reyšarįls, m. a. ķ bréfi 22. nóvember 2002 til Skipulagsstofnunar, žar sem segir:

 

“Horfiš hefur veriš frį byggingu įlvers sem nżtir HAL 250 tękni frį Norsk Hydro og ķ staš žess er įętlaš aš nota ašra tękni af sambęrilegum gęšum eša betri, sem Alcoa, nśverandi eigandi Reyšarįls ehf. mun leggja til og hefur reynslu af.”

 

Samanburšur sem geršur var į nśverandi įętlunum og fyrri įętlunum Reyšarįls, sbr. skżrslu ķ nóvember 2002, er allsendis ófullnęgjandi, auk žess sem į žeim tķma lį ekki fyrir hvernig framkvęmdarašili hygšist standa aš mengunarvörnum, sbr. einnig mešfylgjandi kęru undirritašs į śrskurši Skipulagsstofnunar dags. 20. janśar 2003.  Ekki hefur veriš gerš fullnęgjandi grein fyrir breyttri framleišslutękni Alcoa ķ samanburši viš tękni sem Norsk Hydro (Hydro Aluminium) hugšist beita. Breytingin ķ mengunarvörnum, žar sem horfiš er frį vothreinsun,  endurspeglast m. a. ķ žeim tveimur “um 80 m “ hįu skorsteinum sem gerbreyta śtliti verksmišjusvęšisins og setja mark sitt į umhverfiš į stóru svęši viš Reyšarfjörš. Žessi śtlitsbreyting ein og sér gaf ęrna įstęšu til aš śrskurša framkvęmdina ķ nżtt mat į umhverfisįhrifum skv. lögum nr. 106/2000.

 

  1. Fyrra mat į umhverfisįhrifum ólögmętt.

Umhverfisstofnun segir ķ svari til undirritašs um žetta atriši 14. mars 2003: “Viš mat į umhverfisįhrifum var [sic!] įlver og rafskautaverksmišja metiš [sic!] sem ein heild og žvķ rökrétt aš samanburšur sé mišašur viš žaš. Umhverfisstofnun telur samanburšinn fullnęgjandi.”  Hér horfir Umhverfisstofnun framhjį žvķ aš mat į umhverfisįhrifum 420 žśsund tonna įlverksmišju Norsk Hydro og 233 žśsund tonna rafskautaverksmišju į sama svęši var ólögmętt, žar eš ekki mįtti meta įhrif žessara framkvęmda sameiginlega nema rįšherra hefši, aš fenginni umsögn Skipulagsstofnunar og aš höfšu samrįši viš viškomandi framkvęmdarašila, įkvešiš aš umhverfisįhrif žeirra skyldu metin sameiginlega sbr. 2. mgr. 5. greinar laga nr. 106/2000. Engin įkvöršun var tekin af rįšherra žar aš lśtandi, eins og ķtrekaš hefur veriš bent į af undirritušum. Vegna žessa lį ekki fyrir meš marktękum hętti viš mat į umhverfisįhrifum rįšgeršrar įlverksmišju Norsk Hydro, hvaša mengun vęri lķkleg til aš stafa frį henni einni og sér. Af žessum įstęšum hvķlir śtgefiš starfsleyfi Umhverfisstofnunar 14. mars 2003 į veikum grunni, auk žess sem žaš er ekki unniš lögum samkvęmt, sbr. töluliš 2.

Eigi hins vegar matiš į 420 žśsund tonna įlverksmišju frį ķ įgśst 2001 aš gilda eins og Skipulagsstofnun og Umhverfisstofnun hafa lagt til og Skipulagsstofnun śrskuršaš um, žį veršur žaš aš gilda um alla žętti žess mats, einnig forsendur mengunarvarna sem samkvęmt śrskurši Skipulagsstofnunar og sķšar umhverfisrįšherra (ķ mars 2002) skyldu byggšar į vothreinsun til višbótar žurrhreinsun. Hvorki Skipulagsstofnun né Umhverfisstofnun höfšu heimild til aš vķkja frį žeirri nišurstöšu, śr žvķ aš 322 žśsund tonna įlver var ekki śrskuršaš ķ sjįlfstętt mat į umhverfisįhrifum.

 

  1. Ekki byggt į bestu fįanlegri tękni. Ķ śtgefnu starfsleyfi er ekki stušst viš bestu fįanlega tękni til mengunarvarna, ž.e. žróaša tękni sem lįgmarkar mengun ķ samręmi viš markmiš laga nr. 7/1998 um hollustuhętti og mengunarvarnir, sbr. 1. gr. og skilgreiningu ķ 3. grein nefndra laga žar sem segir:

 

 “Meš bestu fįanlegri tękni er įtt viš framleišsluašferš og tękjakost sem beitt er til aš lįgmarka mengun og myndun śrgangs. Tękni nęr til framleišsluašferšar, tękjakosts, hönnunar mannvirkja, eftirlits og višhalds bśnašarins, svo og starfrękslu hans. Meš fįanlegri tękni er įtt viš ašgengilega framleišsluašferš og tękjakost (tękni) sem žróašur hefur veriš til aš beita ķ viškomandi atvinnurekstri og skal tekiš miš af tęknilegum og efnahagslegum ašstęšum. Meš bestu er įtt viš virkustu ašferšina til aš vernda alla žętti umhverfisins.”

 

Vegna breytinga į mengunarvörnum, og eftir atvikum einnig meš breytingum į grunntękni, hafa veriš stigin alvarleg skref ķ neikvęša įtt frį žvķ sem įkvaršaš var ķ starfsleyfi ķ įgśst 2001 fyrir 420 žśsund tonna įlverksmišju Norsk Hydro į Reyšarfirši. Ķ žeim śrskurši var žó margt gagnrżnivert, sbr. fylgiskjal 4 og 5. Samkvęmt śrskurši Skipulagsstofnunar 20. desember 2002 og ķ śtgefnu starfsleyfi 14. mars 2003  er falliš frį įšur įkvaršašri stefnu um vothreinsun til višbótar žurrhreinsun. Slķk krafa er almennt gerš til įlverksmišja ķ nįgrannalöndum og hefur fram til žessa veriš talin skilyrši af hįlfu Hollustuverndar ķ sambandi viš hugmyndir um stašsetningu įlverksmišju viš Reyšarfjörš. Ķ žvķ sambandi vķsast til skżrslu umhverfisnefndar Alžingis į 115. löggjafaržingi 1992 um starfsleyfistillögur fyrir 200 žśsund tonna įlver į Keilisnesi, žingskjal 775. Viš reifun žess mįls fyrir nefndinni kom fram af hįlfu žįverandi forstjóra Hollustuverndar rķkisins, Ólafs Péturssonar, aš stofnunin myndi krefjast vothreinsunar, ef stašsetja ętti slķka verksmišju, um 200 žśsund tonn aš stęrš,  viš ašstęšur eins og ķ Reyšarfirši. Um žetta segir ķ skżrslu umhverfisnefndar:


             “Varšandi afstöšu til vothreinsi- eša žurrhreinsibśnašar tók Ólafur [Pétursson] fram aš engar reglur vęru gildandi um aš įvallt žyrfti aš setja upp vothreinsibśnaš vegna įlbręšslu žótt margt męlti meš aš sett vęri afdrįttarlaus regla um žetta atriši. Taldi Ólafur ekki žörf į vothreinsibśnaši mišaš viš ašstęšur į Keilisnesi en ef reist vęri įlver ķ Eyjafirši eša Reyšarfirši yrši aš gera kröfu um vothreinsibśnaš. [Leturbr. HG] Fram kom žó hjį honum [vegna Keilisness] aš meš tilliti til brennisteinstvķsżrings (SO 2 ) er sjóžvottur til višbótar viš žurrhreinsun til bóta śt frį mengunarvarnasjónarmiši.” (Žingskjal 775/115. löggjafaržing 1992)

 

 Ķ skżrslu Reyšarįls um mat į umhverfisįhrifum 420 žśsund tonna įlvers į Reyšarfirši og ķ śrskurši Skipulagsstofnunar um framkvęmdina var gengiš śt frį vothreinsun og einnig ķ tillögu Hollustuverndar aš starfsleyfi fyrir žį verksmišju.

Ķ svörum Umhverfisstofnunar (2.1) dags. 14. mars 2003 viš athugasemdum mķnum segir m.a.:

 

“Viš undirbśning nśverandi tillögu var vothreinsibśnašur ķ sjįlfu sér grunnlausn žar sem vitaš var aš slķkur bśnašur var fullnęgjandi til aš tryggja loftgęši m.t.t. brennisteinsdķoxķšs. Fyrirtękiš tók sķšastlišiš haust žį įkvöršun meš samžykki Hollustuverndar rķkisins aš kanna hvort žaš vęri mögulegt aš uppfylla fyrri įkvęši um žynningarsvęši og jafnframt tryggja loftgęši ķ Reyšarfirši ķ samręmi viš reglugerš 251/2002 įn žess aš nota vothreinsibśnaš. Nišurstašan af žeirri athugun var aš ef innihald brennisteins ķ rafskautum er lękkaš um helming frį fyrri įętlunum og skorsteinar hękkašir ķ um 80 m, mišaš viš įkvešinn śtblįsturshraša og hitastig, žį vęri įkvęšum reglugeršar 251/2002 fullnęgt. Frį sjónarmiši Umhverfisstofnunar er žaš fullnęgjandi, enda er žį fyrirtękiš skuldbundiš til aš tryggja aš žaš noti rafskaut meš ekki hęrra brennisteinsinnihaldi en losunarmörk ķ starfsleyfi leyfa. Vissulega getur vothreinsun veriš hluti af bestu fįanlegri tękni, en žegar ljóst er aš įhrifin į vištakann er [sic!] innan marka žess sem tiltekiš er ķ reglugeršum žį er ekki naušsynlegt aš nżta slķka višbótarhreinsun. Enda segir ķ PARCOM tilmęlum 94/1: “To limit emissions of SO2, when the use of low sulphur coke has not been possible or has proved to be insufficient, additional treatment equipment may be installed downstream of the adsorption unit.””

 

Enginn višhlķtandi rökstušningur hefur komiš fram af hįlfu Umhverfisstofnunar fyrir žessari 180° stefnubreytingu. Aš mati undirritašs er hér afar alvarlegt mįl į feršinni. Ķ staš žess aš beita vothreinsun sem bestu fįanlegri tękni sem hefši įhrif til lękkunar į öll helstu losunarefni frį verksmišjunni, brennisteinssambönd, flśorķš og ryk, hefur veriš lįtiš undan kröfum Alcoa (Reyšarįls ehf) um aš horfiš verši frį vothreinsun. Loftgęši ķ Reyšarfirši og kynslóšir sem žar koma til meš aš dvelja į rekstrartķma fyrirtękisins eru lįtin gjalda fyrir žessa stefnu.

Meš vothreinsun er unnt aš lįgmarka mengun af völdum brennisteinsdķoxķšs (SO2) og jafnframt draga śr mengun af völdum flśorķšs og ryks umfram žaš sem gerist meš žurrhreinsun einni saman. Af samanburšarskżrslu Reyšarįls ehf (nóvember 2002) sést m. a. (bls. 24 og 33)  aš ķ įlveri Norsk Hydro (420 žśs. t.) er gert rįš fyrir aš losun SO2  įn vothreinsunar yrši um 16 kg/t af įli (heildarlosun 6785 t/įri) en meš vothreinsun tęp 2 kg/t af įli eša įttfalt minna (heildarlosun 828 t/įri). Ķ įlveri Alcoa var skv. samanburšarskżrslu (nóvember 2002) gert rįš fyrir losun SO2 sem nęmi tępum 15 kg/t af įli og engri vothreinsun, (heildarlosun 4765 t/įri).  Ķ śtgefnu starfsleyfi 14. mars 2003 (2.1.6) er gert rįš fyrir aš losunin nemi 12 kg/t af įli (įrsmešaltal), og fyrirvari um endanlega śtfęrslu meš tilliti til śtfęrslu į skorsteinum (2.1.8).

Vothreinsun er meginregla ķ nįgrannalöndum, svo sem ķ Skandinavķu ,og augljóslega besta fįanlega tęknin til aš lįgmarka mengun, žegar um leiš er beitt bestu tękni viš hreinsun į frįrennsli til sjįvar. Śtgefiš starfsleyfi Umhverfisstofnunar er žvķ stórt skref til baka og andstętt markmišum laga um aš lįgmarka mengun meš žvķ aš beita bestu fįanlegri tękni. Brżnt er aš Umhverfisstofnun og/eša rįšuneyti umhverfismįla kveši upp śr um žaš ķ tilviki eins og hér um ręšir hvor vištakinn, sjór eša andrśmsloft, sé öflugri. Ķ ljósi nišurstöšu verši valinn sį mengunarvarnabśnašur sem er best til žess fallinn aš vernda alla žętti umhverfisins, sbr. skilgreiningu löggjafans į bestu fįanlegri tękni ķ 3. gr. laga nr. 7/1998 um hollustuhętti og mengunarvarnir.

Žvķ hefur veriš haldiš fram aš vothreinsun sé ekki skilgreind sem besta fįanleg tękni fyrir įlver (sjį t.d. Morgunblašiš 10. febrśar 2003). Slķkar fullyršingar stangast į viš PARCOM tilmęli 94/1 um bestu fįanlega tękni ķ įlverum. Žar segir m. a.:

 

“Intrinsically, aluminium electrolysis is a dry process. Liquid discharges are however possible in plant equipped with wet processes for sulphur removal.”

 

  1. Stórfelld aukning į brennisteinsmengun (SO2) 

Meš starfsleyfinu er heimiluš ferföld aukning į heildarlosun SO2  umfram žaš sem gert var rįš fyrir aš losaš yrši frį 420 žśsund tonna įlverksmišju og rafskautaverksmišju Norsk Hydro til samans. Žannig veitir śtgefiš starfsleyfi heimild til aš losa um 3900 tonn af brennisteinsdķóxķši į įri ķ staš 966 tonna, sem žó var raunar nęr fimmtungi meira en gert var rįš fyrir ķ mati į umhverfisįhrifum Norsk Hydro-verksmišjunnar.

Ķ svari 14. mars 2003 viš athugasemdum mķnum viš tillögur aš starfsleyfi, višurkennir Umhverfisstofnun aš “losun brennisteinsdķoxķšs til andrśmslofts veršur vissulega meiri en gert var rįš fyrir ķ žeim gögnum sem kynnt voru ķ mati į umhverfisįhrifum”. Stofnunin reynir aš réttlęta žetta meš žvķ aš įhrifin į vištaka verši eftir sem įšur innan žeirra marka sem sett eru ķ reglugeršum. Žetta er śtžynningarstefnan sem umhverfisyfirvöld hafa fylgt lengi, ž. e. aš mengunin sé ķ lagi ef hśn fer ekki yfir įkvešin mörk į rśmmįlseiningu. Slķkum višmišunum hefur undirritašur oftsinnis mótmęlt, enda eru žęr ķ andstöšu viš žaš markmiš laga nr. 7/1998 um hollustuhętti og mengunarvarnir, sbr. 1. grein sem svo hljóšar:

 

“Markmiš žessara laga er aš bśa landsmönnum heilnęm lķfsskilyrši og vernda žau gildi sem felast ķ heilnęmu og ómengušu umhverfi.”

 

Tillagan um risaskorsteina, sem valda munu mikilli sjónmengun, er rökstudd žannig af Hollustuvernd (nś Umhverfisstofnun) aš dreifa žurfi menguninni frį nįnasta umhverfi verksmišjunnar. Hér er um aš ręša ótrślegt afturhvarf til fortķšar og meš žessu engan veginn tryggš višunandi loftgęši ķ Reyšarfirši, hvaš žį “heilnęm lķfsskilyrši.”. Žvert į móti er menguninni, meš žeirri hęttu sem henni fylgir, dreift yfir stęrra svęši, mešal annars žéttbżliš į Reyšarfirši og eftir atvikum einnig į Eskifirši auk dreifingar almennt innan fjaršarins, žar į mešal yfir skķšasvęšiš sunnan viš Oddsskarš.

Engar takmarkanir eru settar ķ starfsleyfinu um brennisteinsmagn ķ rafskautum ķ staš žess aš setja ętti hįmark į innihald brennisteins. Žį er einungis meš óljósum hętti og almennu oršalagi ķ grein 2.1.9 aš finna takmörkun į brennisteinsinnihaldi ķ eldsneyti.

Rétt er aš benda į greinargerš Hollustuverndar 2.2.4, dags. 17.12. 2002, meš vķsan til greinar 2.1.8, žar sem segir:

 

 “Hér er ķ fyrsta sinn hérlendis gert rįš fyrir hįum skorsteinum meš góšum śtblįsturshraša til aš tryggja dreifingu loftmengunar. Endanleg śtfęrsla getur oršiš önnur, ž.e. annaš samspil skorsteinshęšar, śtblįsturshraša, hitastigs og brennisteinslosunar, en NOKKUŠ LJÓST ER [leturbr. HG] aš hęgt er[sic!] aš tryggja aš umhverfismörk séu virt alls stašar meš ašferš sem žessari.”

 

Spyrja veršur hvernig Hollustuvernd, nś Umhverfisstofnun, geti leyft sér aš gefa śt starfsleyfi žar sem byggt er į jafn óljósum forsendum.

 

8.            Mengun af völdum flśorķšs.

Žau mörk sem tilgreind eru ķ starfsleyfinu (2.1.6)  um flśorķš og ryk, aš ekki sé talaš um brennisteinsdķoxķš, eru til muna hęrri en unnt er aš nį meš bestu fįanlegri tękni, žar meš tališ vothreinsun.

Heildarlosun 420 žśsund tonna verksmišju Norsk Hydro (HF og rykbundiš flśorķš) mišašist viš 0,252 kg/tonn, žar af kęmu 0.0019 kg per tonn af įli frį rafskautaverksmišjunni.  Žannig įtti įlver Norsk Hydro (Reyšarįls ehf) aš fį aš losa 0.25 kg per tonn af įli. Skv. starfsleyfinu frį 14. mars 2003 į Alcoa aš fį aš losa 0,35 kg per tonn af įli, eša um 40% meira af flśorķšum per framleitt tonn af įli en heimila įtti Norsk Hydro.  Meš vothreinsun hefši veriš hęgt aš nį žessari losun hjį Alcoa töluvert nišur, eša ķ um 0.25 kg/tonn sem lķta ętti į sem algjört hįmark skv. starfsleyfi mišaš viš įrsmešaltal. Heildarmagn leyfilegrar losunar į flśorķši fyrir 322 žśsund tonna verksmišju er samkvęmt starfsleyfinu hiš sama og gert var rįš fyrir frį 420 žśsund tonna įlveri Norsk Hydro!

 Svar Umhverfisstofnunar 14. mars 2003 viš athugasemdum mķnum (tl. 2.3) er aš hluta til óskiljanlegur samsetningur, en žar segir:

 

“Mörk fyrir flśorķš voru sett mišaš viš įkvešna heildarlosun į flśorķši til andrśmsloft [sic!]. Heildarmagn flśorķšs er žvķ žaš sama og gert var rįš fyrir 280.000 tonn į įri og 420.000 tonn į įri. Heimiluš losun er žvķ ekki meiri žó svo aš losun į tonn sé hęrri.”

 

Žaš felst ekki mikill metnašur fyrir hönd umhverfisins og ķbśa svęšisins ķ slķku starfsleyfi, svo ekki sé minnst į markmiš 1. gr. laganna og višmišanir um bestu fįanlega tękni.

Nišurstašan um losun flśorķšs eins og hśn endurspeglast ķ śtgefnu starfsleyfi er ķ senn söguleg og döpur:

Ķ śtgefnu starfsleyfi fyrir Reyšarįl/Alcoa ber svo viš aš umhverfismörk fyrir vetnisflśorķš eru hękkuš um 50% į tķmabilinu 1. aprķl til 30. september įr hvert, sett 0,3 µg/m3 ķ staš 0,2 µg/m3 sem voru mörkin ķ auglżstum tillögum Hollustuverndar 17. desember 2002. Sķšan fylgja langar “śtskżringar” į žessum rżmkunum og minnist undirritašur ekki aš hafa fyrr séš ašrar eins vķfilengjur ķ śtgefnu starfsleyfi, sbr. m. a. žaš sem segir žar ķ lokin (1.8):

 

 “Rekstrarašili skilar skżrslu til Umhverfisstofnunar aš lįgmarki į fjögurra įra fresti, frį fyrsta degi 30. mįnašar eftir aš starfsemin hefst, sem lżsir žeim ašgeršum sem gripiš hefur veriš til, til aš nį takmarkinu um minni styrk vetnisflśorķšs en 0,2 µg/m3 sem mešaltal fyrir tķmabiliš 1. aprķl til 30. september įr hvert utan žynningarsvęšis. Į grundvelli žeirrar skżrslu įkvešur Umhverfisstofnun, ķ samrįši viš rekstrarašila, hvort og til hverra frekari ašgerša er žörf aš grķpa til aš stefna aš žvķ markmiši aš styrkur vetnisflśorķšs utan žynningarsvęšis verši undir 0,2 µg/m3 mišaš viš mešaltal tķmabilsins 1. aprķl til 30. september įr hvert.”

 

Undirritašur gerši athugasemdir viš žaš 17. febrśar 2003, sjį liš 2.3 og fylgiskjal 1, aš losun į flśorķšum skyldi vera hęrri pr. framleitt tonn af įli en gert var rįš fyrir ķ starfsleyfi fyrir įlver Norsk Hydro. Nś hefur žaš sżnt sig aš full žörf var į aš gera athugasemdir viš žessa losun žar sem umhverfismörk utan žynningarsvęšis hafa nś aš kröfu Alcoa veriš hękkuš śr 0,2 μg/m3 ķ 0,3 μg/m3 .  Ķ svörum Umhverfisstofnunar 14. mars 2003 vegna ofangreindrar athugasemdar minnar var mér ekki gerš grein fyrir žessari breytingu į starfsleyfi eins og ešlilegt hefši veriš, sbr. 25. gr. reglugeršar nr. 785/1999 žar sem segir ķ 2. mįlsliš:

 

“Skal umsękjanda um starfsleyfi og žeim sem athugasemdir hafa gert tilkynnt um įkvöršunina bréflega og jafnframt upplżst um heimild til aš kęra įkvöršunina til fullnašarśrskuršar rįšherra og gerš grein fyrir žvķ efnislega hvernig tekiš hefur veriš į athugasemdum hvers og eins.”

 

Rétt er aš vekja athygli į aš ķ umręddri breytingu į gr. 1.8 frį auglżstri tillögu aš starfsleyfi kemur fram aš kröfurnar sem settar eru ķ hinu kęrša leyfi eru ekki ķ samręmi viš nišurstöšu mats į umhverfisįhrifum. Žetta kristallast ķ žvķ aš ķ auglżstri tillögu aš starfsleyfi stóš:

 

 “Umhverfismörk fyrir flśoriš er sett 0,2 μg/m3 af vetnisflśorķši sem mešaltal fyrir tķmabiliš 1. aprķl til 30. september įr hvert Ķ SAMRĘMI VIŠ NIŠURSTÖŠUR MATS Į UMHVERFISĮHRIFUM”. [leturbr. HG]

Ķ śtgefnu starfsleyfi stendur hinsvegar:


”Umhverfismörk fyrir flśorķš er sett 0,3 μg/m3 af vetnisflśorķši sem mešaltal fyrir tķmabiliš 1. aprķl til 30 september įr hvert.”

 

  Eins og sjį mį hefur tilvitnuninni um samręmi viš nišurstöšur mats į umhverfisįhrifum veriš kippt śt enda er leyfiš ekki ķ samręmi viš nišurstöšur matsins. Žetta brżtur ķ bįga viš 23. gr. reglugeršar nr. 785/1999, en žar segir:

 

 “Ķ starfsleyfistillögu og starfsleyfi skal taka fullt tillit til nišurstöšu mats į umhverfisįhrifum …“ .

 

 Žannig var ķ auglżstri starfsleyfistillögu tekiš fullt tillit til nišurstöšu umhverfismatsins hvaš žetta varšar en žaš var hinsvegar ekki gert ķ śtgefnu starfsleyfi.

 

Upplżsingar sem fylgdu umsókn fyrirtękisins voru ófullnęgjandi, einnig aš mati Umhverfisstofnunar.  Žetta mį glöggt sjį į žvķ aš fram į sķšustu daga var veriš aš senda stofnuninni višbótarupplżsingar.  Ešlilegt hefši veriš aš vķsa umsókninni um starfsleyfi frį og taka hana sķšan til efnislegrar mešferšar žegar fullnęgjandi upplżsingar lęgju fyrir.  Slķk afgreišsla hefši veriš ķ samręmi viš gr. 11.1 ķ reglugerš nr. 785/1999, žar segir:

 

  ”Nś telur śtgefandi aš ófullnęgjandi upplżsingar séu ķ umsókn um starfsleyfi og skal žį vķsa henni frį skriflega og gera grein fyrir žeim žįttum sem vanreifašir eru.”

 

 Skżrt kemur fram ķ 10. gr. įšurnefndar reglugeršar aš naušsynlegar upplżsingar skuli fylgja meš umsókninni.  Ekki er ķ reglugeršinni aš finna neinn farveg fyrir višbótarupplżsingar frį umsękjanda eftir aš starfsleyfisumsóknin hefur veriš tekin til afgreišslu.

Meš ofangreindri mįlsmešferš voru komnar gjörbreyttar forsendur fyrir auglżstri tillögu og śtgįfu starfsleyfis sem leišir til žess aš ómerkja veršur įkvöršun Umhverfisstofnunar frį 14. mars 2003 og/eša hefja ferliš fyrir Umhverfisstofnun aš nżju, samanber einnig rökstušning ķ töluliš 1 og 2.

            Įšur hef ég vakiš athygli į žvķ hvernig į mér var brotiš um rétt til upplżsinga og andmęla, sbr. töluliš 3 hér aš ofan.

 

9.         Mengun af völdum ryks.

Varšandi ryk er heimilaš ķ starfsleyfinu aš losa 1 kg af ryki per tonn af įli. Verša žaš aš teljast alltof hį mörk og óvišunandi. Miša ętti slķk mörk fyrir ryklosun aš hįmarki viš įrsmešaltal sem svarar 0,5 kg/tonn af įli. Enn koma hér slįandi tölur śr samanburši viš įętlaša losun frį 420 žśsund tonna įlveri Norsk Hydro, žar sem gert var rįš fyrir aš losa 29 t/įri af svifryki. Ķ 322 žśsund tonna verksmišju Alcoa hljóšar įętlunin upp į 38 t/įri af ryki eša um fjóršungi meira į heildina litiš en frį langtum stęrri verksmišju! Enn birtist okkur takmarkašur metnašur Umhverfisstofnunar ķ svari til undirritašs, dags. 14. mars 2003 (2.3), žar sem segir:

 

“Rykmengun er vel undir heilbrigšismörkum og svipuš og gert var rįš fyrir ķ eldra įlveri, og mun ekki hafa įhrif śt fyrir išnašarlóšina.”

 

 Ekki er upplżst hvaša innistęša er į bak viš fullyršingar Umhverfisstofnunar um dreifingu rykmengunar.

 

10.             Stašbundnar ašstęšur ķ Reyšarfirši.

Žegar rętt er um losun mengandi efna veršur aš hafa ķ huga aš stašbundnar ašstęšur ķ Reyšarfirši eru meš žeim erfišustu sem gerast hérlendis til reksturs mengandi išnašar og allar tilslakanir frį mögulegum mengunarvörnum žvķ óverjandi. Undirritašur hefur įšur fęrt fyrir žvķ rök meš vķsan til rannsókna og įlits žar til bęrra stofnana aš ekki hefši įtt aš koma til greina aš stašsetja risaįlverksmišju į Reyšarfirši vegna umhverfisašstęšna (sbr. m. a. fylgiskjal 3 og 4).

Umhverfisstofnun višurkennir ķ bréfi til Heilbrigšisnefndar Austurlands 14. mars 2003 aš svęšisbundnar ašstęšur ķ Reyšarfirši séu erfišari en annars stašar į landinu. “Varšandi Reyšarfjörš mį ennfremur segja aš mišaš viš ašra staši į landinu žį séu loft og sjór ekki eins öflugir vištakar og vķša annars stašar. Hins vegar mį spyrja hvort vištakinn sé nęgilega öflugur til aš dreifa žeim efnum sem geta valdiš stašbundinni mengun” , segir Umhverfisstofnun ķ nefndu bréfi.

Ķ žessu sambandi veršur aš benda į óvissuna sem tengist fyrirliggjandi žekkingu į vešurfarsašstęšum ķ Reyšarfirši. Módelreikningar vegna įlvers Alcoa byggja ašeins į vešurfarsathugunum viš fjöršinn ķ eitt įr! Jafnframt er óvissa um įreišanleika lķkanreikninga um dreifingu mengunarefna og tęknilegar forsendur slķkra śtreikninga, eins og glöggt kom ķ ljós žegar Alcoa kemur fram meš nżjar nišurstöšur žar aš lśtandi į elleftu stundu. Ķ minnisblaši frį Hönnun hf  7. mars 2003, viku fyrir śtgįfu starfsleyfis segir um žetta:

 

 “Įstęša žess er aš ķ MM5 vešurlķkani, sem er notaš viš vešurreikninga vķša um heim og var notaš ķ žeim reikningum sem hér voru geršir, kom ķ ljós galli sem leiddi til žess aš įhrif sólgeislunar voru vanmetin og hefur žaš veriš stašfest af hįlfu umsjónarašila lķkansins og veriš leišrétt. Hér er um galla aš ręša sem Alcoa og rįšgjafar žess gįtu ekki aš gert og voru grunlausir fyrir.”

 

Nefndir óvissužęttir geta veriš žeim mun afdrifarķkari sem mörk žynningarsvęšis eru ķ ašeins eins kķlómetra fjarlęgš frį žéttbżlinu į Reyšarfirši. Žį žarf aš svara žvķ hvort umręddur galli ķ vešurlķkaninu, eša hugsanlega ašrir įlķka, hafi haft įhrif į nišurstöšur lķkansins hvaš varšar dreifingu į SO2,  žar sem teflt er į tępasta vaš.

 

 

  1. Losun gróšurhśsalofttegunda.

 Ekki er ķ starfsleyfi minnst aukateknu orši į žį gķfurlegu losun gróšurhśsalofttegunda sem bęrist frį verksmišjunni ef reist yrši, og sem nemur hįtt ķ 600 žśsund tonn CO2-ķgildi į įri. Viršist svo sem rekstrarašili eigi aš fį heimild til slķkrar losunar įn skilyrša og sér aš kostnašarlausu.

Ķ žessu sambandi bendir undirritašur į grein 15.5 ķ reglugerš nr. 785/1999 žar sem segir m. a.:

 

 “ ... Ķ öllum tilvikum skal setja įkvęši ķ starfsleyfi žess efnis aš mengun sem getur borist langar leišir eša til annarra landa skuli haldiš ķ lįgmarki og tryggja vķštęka umhverfisvernd.”

 

Į grundvelli žessarar greinar veršur aš teljast skylt aš fjalla um losun gróšurhśsalofttegunda ķ starfsleyfi.

Ķ svari Umhverfisstofnunar 14. mars 2003 segir aš ekki hafi veriš sett įkvęši um losun gróšurhśsalofttegunda ķ starfsleyfi en engin skżring er gefin į hvers vegna žannig er stašiš aš mįlum né hvernig slķk mįlsmešferš samręmist įkvęšum ofangreindrar reglugeršar.

 

12.       Žynningarsvęši.

             Ķ starfsleyfi er lagt til aš 322 žśsund tonna įlverksmišja fįi jafn stórt žynningarsvęši og skilgreint var fyrir 420 žśsund tonna įlver įsamt 233 žśsund tonna rafskautaverksmišju. Žetta žynningarsvęši var žvķ į sķnum tķma skilgreint meš hlišsjón af talsvert umfangsmeiri starfsemi en nś stendur til aš žarna verši. Įšur hefur veriš bent į aš skilgreint žynningarsvęši sé ašeins ķ um 1 km fjarlęgš frį žéttbżlinu į Reyšarfirši. Mišaš viš aš vandaš sé til mengunarvarna minni verksmišju hefši veriš ešlilegt aš sżnt vęri fram į aš unnt vęri aš minnka žynningarsvęšiš, žar sem m. a. föst bśseta er bönnuš.

Žį vekur og athygli aš žrįtt fyrir aš ekki sé gert rįš fyrir neinni frįveitu išnašarskólps frį verksmišjunni er lagt til aš žynningarsvęši ķ sjó verši jafnstórt og žaš sem lagt var til vegna starfsemi Norsk Hydro į sķnum tķma. Athugasemdum mķnum um sķšartalda atrišiš hefur Umhverfisstofnun ekki svaraš.

 

13.  Kerbrot.

Ķ greinargerš Hollustuverndar meš tillögum aš starfsleyfi, 2.2.6, segir m. a. :

 

“Gert er rįš fyrir aš śrgangur verši fluttur śt tvisvar į įri til endurvinnslu.”

 

Ķ starfsleyfinu segir hins vegar ekkert um śtflutning kerbrota, ķ 2.3.1 stendur ašeins aš skrį skuli allan śrgang

 

 “... og LEITAST VIŠ AD [leturbr. HG] nżta endurnżtanlegan hluta hans, svo sem brotajįrn, einangrun śr kerum og ofnum, bakskaut, rafskaut, kolefnisrķkt ryk og śrgang sem inniheldur įl ķ miklum męli.”

 

  Ekki er heldur kvešiš į um tķmatakmörk fyrir geymslu śrgangs frį notkun forskauta og heimilaš er aš safna slķkum śrgangi upp “į geymslusvęši įn frįrennslis innan lóšar Reyšarįls.”  Hér er žannig ekki samręmi ķ starfsleyfinu og stašhęfingum ķ greinargerš meš starfsleyfistillögum og er slķk mįlsmešferš įmęlisverš.

Ķ svari Umhverfisstofnunar 14. mars 2003 viš athugasemdum mķnum um ofangreint (2.5) segir:

 

 “Geymsla śrgangs žżšir aš žar er um tķmabundiš įstand aš ręša. Ekki er talin žörf į aš skilgreina žann tķma žar sem ekki er tališ hagkvęmt fyrir fyrirtękiš [sic!] aš byggja stórar geymslur undir slķkt.”

 

Stofnun sem vönd er aš viršingu sinni lętur tępast slķkt svar frį sér fara. Hvaš ręšur hér för?

 

14.  Ekkert um snefilefni og PAH.

Hvergi er minnst į snefilefni ķ losun frį verksmišjunni ķ starfsleyfinu og umfjöllun um PAH er ašeins ķ višauka žar sem fjallaš er um męlingar. Ķ samanburšarskżrslu Reyšarįls ehf frį ķ nóvember 2002 segir um PAH:

 

“Śtreiknašur styrkur PAH-efna var innan umhverfismarka utan fyrirhugašs žynningarsvęšis. Styrkur PAH-efna er vel innan žeirra marka sem sett hafa veriš vegna aukinnar hęttu į krabbameini ķ mönnum.”

 

Žrįtt fyrir žetta vęri ešlilegt aš kvešiš sé ķ starfsleyfi į um rannsóknir sem tengjast įhrifum žessara hęttulegu efnasambanda.

 

15.  Hįvašamengun.

Ljóst er aš rekstur įlverksmišju sem hér um ręšir mun valda verulegri hįvašamengun, sem hętt er viš aš nįi til žéttbżlisins į Reyšarfirši, aš ekki sé talaš um frišlandiš į Hólmanesi og skķšasvęši viš Oddsskarš. Sett skilyrši ķ grein 2. 4. 1 eru alltof veik aš mati undirritašs og oršalagiš “eins og kostur er” opiš og teygjanlegt. – Ekkert kemur fram ķ starfsleyfi um takmarkanir į hįvaša į byggingartķma verksmišjunnar og segir Umhverfisstofnun ķ svari 14. mars 2003 aš ekki sé talin žörf į aš setja sérįkvęši žar aš lśtandi.

Óljóst er hvaš viš er įtt meš grein 4. 4 žar sem talaš er um “ešlilegar rekstrarašstęšur” meš tilliti til višmišunarmarka fyrir hįvaša og losun mengunarefna ķ vatn og loft, og ekkert sagt um hvaš teljist “óešlilegar rekstrarašstęšur”! Athugasemd minni um žetta hefur Umhverfisstofnun ķ engu svaraš.

 

  1. Eftirlit, vöktun og žvingunarśrręši.

Skilyrši žau sem sett hafa veriš ķ starfsleyfi um eftirlit meš rekstri og śrręši ef vikiš er frį įkvęšum starfsleyfis (m. a. 2.1.7 og 4.3) geta reynst lķtils virši ķ ljósi žess aš umrętt fyrirtęki yrši allsrįšandi sem atvinnurekandi ķ Fjaršabyggš og aš sama skapi erfitt aš koma viš žvingunarśrręšum, žar meš tališ stöšvun į rekstri. Žetta getur reynst žeim mun afdrifarķkara, aš žvķ er skašlega mengun varšar, sem fyrirtękiš er stašsett ķ nęsta nįgrenni viš žéttbżliš į Reyšarfirši. – Ķ greinargerš Hollustuverndar 17. desember 2002 stendur:

 

“Nżir eigendur gera rįš fyrir nokkrum breytingum į žeim ašferšum sem įętlaš er aš nota viš vöktunina, mišaš viš žaš sem žeir žekkja betur, en sį rammi sem unniš er eftir er óbreyttur.”

 

Hér sem vķšar er losaralega um hnśta bśiš. Skżring Umhverfisstofnunar ķ bréfi 14. mars 2003 į žessari mįlsmešferš er eftirfarandi:

“Ekki er tališ rétt aš negla nišur ašferšafręšina ķ starfsleyfinu nś ef völ veršur į betri tękni žegar vöktunarįętlunin tekur gildi”.

 

Spurning er hvort žaš sjónarmiš ętti žį aš gilda sem fyrirvari um ašrar višmišanir, žar į mešal um losunarmörk fyrir mengun.

 

  1. Gildistķmi starfsleyfis.

Gert er rįš fyrir aš starfsleyfiš gildi til įrsins 2020, sem aš mati undirritašs er alltof langur tķmi ķ ljósi žeirrar įhęttu sem tekin er meš stašsetningu og rekstri žess fyrirtękis sem hér um ręšir į Reyšarfirši. Lįgmarks varśš fęlist ķ žvķ aš veita ekki starfsleyfi til lengri tķma en 5 įra ķ senn. - Umhverfisstofnun svarar 14. mars 2003 athugasemd minni um žetta meš eftirfarandi:

 

 “Meš įkvęšum um reglulega endurskošun er tryggt aš hęgt sé [aš!] uppfęra leyfiš ef žörf er į og žvķ getur gildistķmi žess starfsleyfis sem gefiš er śt ķ upphafi veriš lengri.”

 

 Aš mati undirritašs veita įkvęši reglugeršar um endurskošun og breytingar į rekstri enga tryggingu fyrir aš unnt sé aš nį fram viš endurskošun breytingum sem tryggi umhverfishagsmuni. Um slķkar breytingar hefur eigandi fyrirtękis sitt aš segja, žannig aš staša leyfisveitanda vęri ólķkt tryggari en ella meš styttri gildistķma starfsleyfis.

 

  1. Kynningarfundur um umhverfismįl.

 Ķ grein 1.10 er fyrirtękinu gert aš halda kynningarfund um umhverfismįl įlversins į tveggja įra fresti. Į žann fund į aš boša: Hollustuvernd rķkisins, Nįttśruvernd rķkisins, Vinnueftirlit rķkisins, bęjarstjórn Fjaršabyggšar, Heilbrigšiseftirlit Austurlands og fulltrśa ķbśasamtaka į svęšinu. Rétt er aš kveša į um aš fulltrśar nįttśruverndarsamtaka séu einnig bošašir į žessa kynningarfundi, sbr. m. a. Įrósasamninginn frį 1998, svo og umhverfisnefnd sveitarfélagsins (Fjaršabyggšar). Einnig er aš mati undirritašs betra aš slķkir fundir séu haldnir ekki sjaldnar en įrlega ķ stašinn fyrir annaš hvert įr.

 

  1. Įętlun um śtblįstur og gangsetningu.

Ķ greinum 2.1.6 og 2.1.7 er fjallaš um įętlanir til žess aš draga śr śtblįstursmengun. Į grundvelli gr. 16.5 ķ reglugerš nr. 787/1999 um loftgęši er rétt aš skżrt komi fram ķ starfsleyfi aš slķkar įętlanir skuli ašgengilegar almenningi.

 

20.            Markmiš laga og reglugerša og meginreglur umhverfisréttar brotin og snišgengin.

Benda veršur į aš viš undirbśning og śgįfu starfsleyfis hafa veriš snišgengin og brotin įkvęši ķ alžjóšasamningum um umhverfisvernd og horft framhjį meginreglum umhverfisréttar, m. a. varśšarreglunni.  Litiš hefur veriš fram hjį žessum grundvallarsjónarmišum umhverfisréttar žrįtt fyrir aš žau komi fram ķ markmišum laga og settum stefnumišum ķ reglugeršum hér į landi, sbr. markmišsgreinar laga nr. 7/1998 um hollustuhętti og mengunarvarnir og laga nr. 44/1999 um nįttśruvernd, svo og markmišsgreinar ķ reglugeršum nr. 785/1999 og 251/2002, žar sem žau markmiš eru sett fram aš draga skuli śr og lįgmarka mengun, bśa landsmönnum heilnęm lķfsskilyrši og vernda žau gildi sem felast ķ heilnęmu og ómengušu umhverfi.

 

Undirritašur gerir kröfu til aš fį sendar allar kęrur og kęrugögn og aš mér gefist kostur į aš tjį mig um öll gögn sem berast rįšuneytinu viš kęrumešferšina fyrir tilverknaš žess eša annarra, įšur en endanleg afstaša veršur tekin til kęru minnar.

 

Kęra mķn, dagsett 20. janśar 2003, vegna śrskuršar Skipulagsstofnunar 20. desember 2002  um mat į umhverfisįhrifum 322 žśsund tonna įlvers Reyšarįls/Alcoa (matsskyldu) er ķ raun hluti af žvķ mįli sem hér um ręšir, svo nįtengd sem hśn er śtgįfu starfsleyfis, sbr. fylgiskjal 3.

 

Į sķnum tķma, 25. jśnķ 2001, gerši undirritašur fjölmargar athugasemdir til Skipulagsstofnunar viš mat į umhverfisįhrifum 420 žśsund tonna įlverksmišju į Reyšarfirši, sbr. fylgiskjal 4.

 

Žann 5. október 2001 kęršu Nįttśruverndarsamtök Austurlands (NAUST) śrskurš Skipulagsstofnunar frį 31. įgśst 2001 um įlver ķ Reyšarfirši til umhverfisrįšherra, sbr. fylgiskjal 5.

 

Vķsast til  žessara fylgiskjala  um frekari rökstušning fyrir ofangreindum athugasemdum.

 

Undirritašur įskilur sér allan rétt til frekari rökstušnings, framlagningar gagna og aš koma aš frekari sjónarmišum viš mešferš mįlsins.

 

Skoraš er į rįšuneytiš aš senda mér žegar ķ staš lista yfir öll gögn sem rįšuneytiš kann aš hafa móttekiš eša sent frį sér vegna kęrumįlsins.

 

Viršingarfyllst

 

 

Hjörleifur Guttormsson

Kt. 311035-6659

 

 

Fylgiskjal 1:

Athugasemdir undirritašs viš tillögu aš starfsleyfi fyrir Reyšarįl ehf, 322 žśsund tonna verksmišju, dags. 17. febrśar 2003.

 

Fylgiskjal 2:

Bréf Umhverfisstofnunar dags. 14. mars 2003, vegna athugasemda undirritašs įsamt śtgefnu starfsleyfi.

 

 

 

 

Fylgiskjal 3:

Kęra til umhverfisrįšherra vegna įkvöršunar Skipulagsstofnunar frį 20. desember 2002 um matsskyldu allt aš 322 žśsund tonna įlvers ķ Reyšarfirši, Fjaršabyggš, dagsett 20. janśar 2003.

 

Fylgiskjal 4:

Mat į umhverfisįhrifum 420 žśsund tonna įlverksmišju į Reyšarfirši, athugasemdir til Skipulagsstofnunar, dags. 25. jśnķ 2001.

 

Fylgiskjal 5:

Kęra Nįttśruverndarsamtaka Austurlands (NAUST) til umhverfisrįšherra, dags. 5. október 2001, vegna śrskuršar Skipulagsstofnunar frį 31. įgśst 2001 um įlver ķ Reyšarfirši.

 

Fylgiskjal 6:

Bréf HG til umhverfisrįšherra 26. mars 2003.