Gunnar Guttormsson                                                                 4. jślķ 2000

Tómasarhaga 47

107 Reykjavķk

            og

Hjörleifur Guttormsson

Mżrargötu 37

740 Neskaupstašur

 

 

 

 

 

 

Siv Frišleifsdóttir umhverfisrįšherra

Umhverfisrįšuneytinu

Vonarstręti 4

150 Reykjavķk

 

Efni: Kęra vegna śrskuršar Skipulagsstjóra rķkisins frį 27. maķ 2000 um 400 kV Fljótsdalslķnur 3 og 4 śr Fljótsdal ķ Reyšarfjörš.

 

            Undirritašir sem veittu umsögn eša geršu athugasemdir til Skipulagsstjóra rķkisins vegna frummatsskżrslu Landsvirkjunar um  400 kV Fljótsdalslķnur 3 og 4  kęra hérmeš til umhverfisrįšherra ofangreindan śrskurš skipulagsstjóra žar sem fallist er į framkvęmdina.

 

Kęrukröfur okkar eru eftirfarandi:

 

A. Ašalkrafa kęrenda: Śrskurši skipulagsstjóra verši breytt meš žvķ aš umhverfisrįšherra śrskurši aš framkvęmdin skuli sett ķ frekara mat samkvęmt lögum nr. 63/1993.

Mešal  žess sem įskiliš verši ķ frekara mati er:

·              aš gerš verši óhįš śtekt, aš formi til fullnęgjandi aš mati Skipulagsstofnunar, į žeim möguleika aš leggja raflķnurnar ķ heild eša aš hluta til ķ jörš aš teknu tilliti til mismunandi spennu;

·              aš sį kostur verši kannašur ķtarlega aš leggja raflķnurnar ķ farveg Jökulsįr ķ Fljótsdal og Lagarfljót frį spennuvirki viš Teigsbjarg og śt undir Egilsstaši (Kollsstaši) og žašan ķ loftlķnu yfir Egilsstašahįls, um Eyvindardal og Svķnadal til Reyšarfjaršar.

·              aš skżrsla um frekara mat komi fyrst til endanlegrar afgreišslu žegar lokiš er mati į įformašri įlverksmišju Reyšarįls hf. į Reyšarfirši žannig aš ljóst sé hver yrši heimiluš stęrš rįšgeršrar verksmišju.

 

B. Varaköfur kęrenda, verši ekki fallist į ašalkröfu:

1.     Til vara er gerš krafa um aš śrskuršaš verši aš bįšar raflķnurnar skuli lagšar ķ jörš į köflum ķ Fljótsdal, ķ Skrišdal og  fyrir botni Reyšarfjaršar svo og önnur lķnan į  Hallormsstašahįlsi.

2.     Til žrautavara er gerš krafa um aš śrskuršaš verši aš Fljótsdalslķna 3 skuli lögš samsķša Fljótsdalslķnu 4 į Hallormsstašahįlsi og önnur lķnan žar tekin ķ jörš ef framkvęmdarašili metur žaš naušsynlegt af öryggisįstęšum.

 

Um mįlavexti vķsast til frummatsskżrslu, umsagna og athugasemda undirritašara viš frummatsskżrslu svo og nišurstašna frumathugunar og śrskuršar skipulagsstjóra rķkisins um 400 kV Fljótsdalslķnur frį 27. maķ 2000.

 

Rök fyrir kęrukröfum undirritašara eru mešal annars eftirfarandi:

 

Um ašalkröfu: Framkvęmdin verši śrskuršuš ķ frekara mat.

Undirritašir telja aš śrskuršur skipulagsstjóra rķkisins, žar sem heimiluš er lagning nefndra raflķna meš óverulegum skilyršum, byggi ekki į fullnęgjandi athugun į veigamiklum žįttum mįlsins og ķ ašdraganda śrskuršarins hafi ekki veriš aflaš svo višhlķtandi sé gagna eins og gera veršur kröfu til ķ svo stóru og afdrifarķku mįli.

a.      Óvissar forsendur um įlverksmišju og rekstrarspennu į raflķnum.

Framkvęmdarašili gengur śt frį žeirri forsendu, aš reist verši 480 žśsund tonna įlverksmišja į Reyšarfirši. Um žaš liggur ekkert fyrir į žeirri stundu sem matsskżrsla er lögš fram né heldur žį śrskuršur er felldur af skipulagsstjóra. Žann 10. desember 1999 śrskuršaši skipulagsstjóri framlagt frummats Hrauns ehf um 480 žśsund tonna įlverksmišju į Reyšarfirši ķ frekara mat. Kęrur į žeirri nišurstöšu leiddu til žess aš umhverfisrįšherra setti mįliš meš śrskurši sķnum 25. febrśar 2000 į byrjunarreit. Ķ framlögšum greinargeršum, mešal annars frį  Vešurstofu Ķslands, komu ķ umsögnum til skipulagsstjóra fram alvarlegir fyrirvarar um aš rétt vęri aš heimila svo stóra įlverksmišju į Reyšarfirši. Af žessu er ljóst aš forsendan um 480 žśsund tonna įlverksmišju į Reyšarfirši er ķ óvissu, og į žaš lķka viš žótt framkvęmdarašili hefši kosiš aš nefna til sögunnar langtum afkastaminni verksmišju.

Til ofangreindra ašstęšna hefši skipulagsstjóri įtt aš taka rķkulegt tillit viš umfjöllun um mįliš og leišbeina framkvęmdarašila viš aš setja fram ašrar višmišanir, en śrskurša mįliš ella ķ frekara mat žar sem gengiš vęri śt frį mismunandi forsendum um žį raforku sem lķnunum vęri ętlaš aš flytja og um leiš žį spennu sem unnt vęri aš reka žęr į. Nś hafa raunar veriš kynnt [jśnķ 2000] af Reyšarįli hf. drög aš matsįętlun samkvęmt lögum nr. 106/2000 žar sem gert er rįš fyrir 420 žśsund tonna verksmišju meš hugmyndum um frekari stękkun sķšar.

 Framkvęmdarašili eša Hönnun og rįšgjöf ķ umboši hans er lįtinn komast upp meš rakalausar og vķša mótsagnakenndar stašhęfingar. Sem dęmi mį nefna žegar Landsvirkjun 22. maķ 2000 ķ svari viš fyrirspurn Skipulagsstofnunar vķsar ķ mešfylgjandi greinargerš frį nefndri verkfręšistofu, dags. 19. maķ 2000,  žar sem m.a. segir:

 “Gerš og umfang Fljótsdalslķna 3 og 4 er žannig aš žęr eru óhįšar orkuöfluninni og stórišjunni. Žvķ munu umhverfisįhrif lķnanna ekki breytast mišaš viš žęr forsendur sem gengiš er śt frį ž.e. tengivirki virkjunarinnar mun verša stašsett undir Teigsbjargi ķ Fljótsdal og tengivirki įlvers į Hrauni ķ Reyšarfirši veršur į žeim staš sem kynntur er ķ frummatsskżrslunni, jafnframt er gengiš śt frį žvķ viš hönnunarforsendur Fljótsdalslķna 3 og 4 aš reist verši įlver meš 360 000 tonna įlframleišslu į įri sem stefnt hefur veriš aš. [Annars stašar er vķšast hvar ķ bréfum framkvęmdarašila og verkfręšistofa į hans vegum talaš um 480 000 tonn, og meira aš segja ķ sömu tilvitnašri greinargerš, sbr. bls. 7! Innskot kęrenda.] Endanleg flutningsžörf lķnanna er žekkt mišaš viš žaš sem kemur fram hér aš ofan, og žvķ er ekki hęgt aš komast af meš minni lķnur en 400 kV sem kynntar eru ķ frummatsskżrslunni.” (bls.4)

Ķ bréfi Landsvirkjunar til Skipulagsstofnunar, dags. 22.05.2000, um 400 kV Fljótsdalslķnur 3 og 4, Fljótsdalur – Reyšarfjöršur, segir m.a.:

“Fyrirhugaš var aš fyrsti įfangi įlversins yrši meš 120 žśsund tonna įlframleišslu į įri, en nś eru hugmyndir um aš fyrsti įfangi verši meš allt aš 240 žśsund tonna įlframleišslu į įri og meš mögulegri stękkun upp ķ 360 žśsund tonn.

Įlver meš 240 žśsund tonna įlframleišslu į įri žarf 400 kV rekstrarspennu, žannig aš žau breyttu įform sem uppi eru um įfanga skiptingu įlvers breyta ašeins žvķ aš ekki žarf aš spennuhękka lķnurnar, žęr yršu reknar į 400 kV spennu frį upphafi.” (bls.1)

Ķ bréfi Landsvirkjunar til Skipulagsstofnunar, dags. 9. maķ 2000, segir m.a.:

“Gengiš hefur veriš śt frį žvķ viš allar įętlanir aš lokaįfangi fyrirhugašs įlvers į Reyšarfirši sé meš 480.000  tonna įlframleišslu į įri. Žó svo aš forsendum yrši breytt um stęrš lokaįfanga įlvers žannig aš um 220 kV lķnur yrši aš ręša, myndi žaš ekki breyta žvķ aš ekki eru lķkur į žvķ aš 220 kV lķnur yršu lagšar ķ jöršu vegna žess hversu kostnašarsamt žaš er. Af hįlfu framkvęmdarašila er ašeins um aš ręša 400 kV lķnur eins og kynntar eru ķ frummatsskżrslunni.” (bls. 12)

Ekki veršur séš af framkomnum gögnum aš Skipulagsstofnun hafi leitaš svara viš žvķ hvar skuršpunkturinn liggi hjį Landsvirkjun žegar velja į milli 220 kV og 400 kV raflķna, m.a. meš tilliti til stęršar įlverksmišju. Ķ nišurstöšu skipulagsstjóra 27. maķ 2000 segir einfaldlega: “Fyrsti įfangi įlvers žarf 400 kV rekstrarspennu frį upphafi.” (bls. 20) Hvernig er hęgt aš stašhęfa slķkt žegar ekki er vitaš hver heimiluš stęrš įlvers yrši ef žaš risi į annaš borš né heldur hefur veriš leitaš svara viš spurningum um mikilvęg atriši er žennan žįtt varša.

 

b.      Óhįš mat fari fram į kostnaši viš jarš- og sęstrengi.

 Fyrir liggur aš tęknilega er unnt aš setja raflķnur meš 400 kV og lęgri spennu ķ jaršstreng eša sęstreng en kostnašur vex ört meš hękkandi spennu. Tęknižróun er ör į žessu sviši, sem m.a. sést į žvķ aš nś žykir ekki tiltökumįl og jafnvel sjįlfsagt aš setja raflķnur meš 132 kV spennu og lęgri ķ jörš. Ķ frummatsskżrslu Landsvirkjunar um Fljótsdalslķnur 3 og 4 er stašhęft aš fyrir 220 kV lķnu sem lögš er ķ jörš sé kostnašur 2,5 til 4-faldur ķ samanburši viš loftlķnu meš sömu spennu. Fyrir 400 kV spennu er kostnašur hins vegar sagšur vera 7-9 faldur mišaš viš 800 MVA flutningsgetu og tvöfalt meiri sé krafist hęrri flutningsgetu (1600 MVA) žar eš žį žurfi “2 sett” af jaršstreng eins og žaš er oršaš ķ frummatsskżrslu.

        Af bréfaskiptum Skipulagsstofnunar vegna mįlsins, sem undirritašir fengu afrit af, veršur ekki séš aš stofnunin hafi leitaš umsagna óhįšra ašila um meintan kostnašarmun en lįtiš sér nęgja endurteknar stašhęfingar framkvęmdarašila og tilvķsanir til frummatsskżrslu um žetta efni. Veršur žaš aš teljast óvišunandi žegar um jafn mikilvęgan žįtt er aš ręša, en flestar framkomnar athugasemdir lutu aš kröfum um aš umręddar lķnur yršu lagšar ķ jörš a.m.k. į völdum köflum. Sama gildir um kröfur um aš leggja lķnurnar į kafla ķ vatn, ž.e. sem sęstreng yfir Reyšarfjörš eša eftir farvegi Jökulsįr ķ Fljótsdal og Lagarfljóts aš hluta til. Ķ athugasemdum Gunnars Guttormssonar var bent į fagžekkingu vķsindamanna hérlendis um žessi efni, en ekki veršur séš aš til žeirra hafi veriš leitaš.  Er hér gerš krafa um aš tryggt verši, meš žvķ aš śrskurša mįliš ķ frekara mat, aš fram fari óhįš rannsókn į žessum žętti sérstaklega žannig aš byggt sé į öšru en stašhęfingum hagsmunatengdra ašila.  Į žaš ekki sķst viš žar eš vitaš er aš afar ör žróun į sér staš ķ framleišslu og lagningu jarš- og sęstrengja og tilheyrandi tęknibśnašar.

        Sem dęmi um višbrögš framkvęmdarašila viš kröfum um aš lķnurnar verši lagšar ķ jörš į köflum mį nefna eftirfarandi śr greinargerš Hönnunar og rįšgjafar dags. 19. maķ 2000 sem Landsvirkjun framsendi Skipulagsstofnun meš bréfi 22. maķ 2000:

        “Svar: Bent į aš ķ frummatsskżrslunni į bls. 69-71 er fjallaš um jaršstrengi og kostnaš viš žį. Lagning hįspennulķna af žessari stęršargrįšu ķ jörš er ekki talin forsvaranleg vegna žess mikla kostnašar sem žvķ fylgir...

        ...Lagning Fljótsdalslķna 3 og 4 ķ jörš er žvķ ekki möguleiki vegna žess gķfurlega kostnašar sem žvķ fylgir, jafnvel žó um sé aš ręša ašeins stutta kafla lķnuleišarinnar...” (bls. 5)

        Mismunandi stašhęfingar og órökstuddar fullyršingar er raunar aš finna um žennan kostnaš, sem samkvęmt nišurstöšum skipulagsstjóra 27. maķ 2000 (bls. 7) er talinn 14-18 sinnum hęrri mišaš viš 400 kV spennu (lesiš śt śr töflu 4.4. ķ frummatsskżrslu) en Hönnun og rįšgjöf segir ķ greinargerš dags.19.maķ 2000 sem byggš er į sömu töflu ķ frummatsskżrslu: “Žar kemur fram aš um 12 sinnum dżrara er aš leggja ķ jöršu en sambęrilegrar loftlķnu.”  Sżnir žetta įsamt öšru hversu lķtiš er į žessari umfjöllun byggjandi og hversu brżnt žaš er aš óhįš śttekt og rannsókn fari fram į žessum kostnašaržętti.

        Ķ athugasemdum Hjörleifs Guttormssonar var m.a. sett fram krafa um aš ķ staš žess aš leggja lķnurnar eftir mismunandi leiš yfir Hallormsstašahįls žannig aš önnur lķnan yrši mjög įberandi, horft nešan śr skóginum, verši lķnurnar lagšar samsķša og önnur žeirra ķ jörš af öryggisįstęšum, žyki slķkt naušsynlegt.

        Svar Landsvirkjunar viš žessu ķ bréfi til Skipulagsstofnunar 9. maķ 2000 er svohljóšandi, :

        “6.1 Sį mikli kostnašur sem hlżst af žvķ aš leggja lķnur ķ jöršu kemur ķ veg fyrir aš sį möguleiki sé til stašar.” (bls. 13)

        Athugasemd um “Raflķnulagnir og kostnašarsjónarmiš” svarar Landsvirkjun žannig ķ sama bréfi:

        “Žaš sem įtt er viš ķ frummatsskżrslunni į bls. 1, žar sem talaš [er] um sjónarmišin fjögur: Hagkvęmnis-, umhverfis-, öryggis- og tęknileg sjónarmiš. Žar sem stendur aš kostir sem valdir eru žurfi aš vera raunhęfir og vel framkvęmanlegir, er įtt viš tęknileg sjónarmiš žvķ kostirnir verša aš vera raunhęfir, ekki er vķst aš tęknilega sé hęgt aš śtfęra allar žęr tillögur sem koma um legu lķna. Žeir kostir sem settir eru fram mega ekki vera of kostnašarsamir žvķ žį er hętta į žvķ aš framkvęmdarašili lķti svo į aš kostnašarlega séš séu žeir ekki framkvęmanlegir.

        Forsendur viš byggingu lķnanna ganga śt frį žvķ aš byggt verši įlver meš 480.000 tonna įlframleišslu į įri.” (bls. 13)

        Žessi sérkennilega röksemdafęrsla žyrfti sannarlega greiningar viš, en ekki er aš sjį aš Skipulagsstofnun hafi žurft fleiri vitna viš! Ķ nišurstöšum skipulagsstjóra 27. maķ 2000 segir um žetta:

        “Viš frumathugun hafa ķ umsögnum og athugasemdum komiš fram įbendingar um aš leggja beri lķnurnar ķ jörš til aš draga śr sjónręnum įhrifum žeirra žar sem žęr žveri Noršurdal og Sušurdal ķ Fljótsdal, yfir Hallormsstašarhįls, Skrišdal, um Hallsteinsdal og Žórudal og ķ Reyšarfirši. Skipulagsstjóri rķkisins telur aš vegna kostnašar sé žaš ekki raunhęfur kostur aš leggja lķnurnar ķ jörš. Auk žess fylgi lagningu jaršstrengs mikiš jaršrask.” (bls.21)

        Ķ samandreginni nišurstöšu segir sķšan skipulagsstjóri 27. maķ 2000:

        “Ljóst er aš til žess aš draga aš einhverju marki śr sjónręnum įhrifum af hįspennulķnunum vęri aš mati skipulagsstjóra rķkisins ekki annar kostur ķ stöšunni en aš grafa lķnurnar ķ jöršu į löngum köflum. Sį kostur er hins vegar langt frį žvķ aš vera raunhęfur vegna kostnašar og žess rasks sem hann hefur ķ för meš sér.” (bls. 24)

        Žaš vekur athygli aš skipulagssjóri sem vķsar hér ķ öšru oršinu til jaršrasks, hefur engin varnašarorš uppi žar aš lśtandi ķ sambandi viš Kröflulķnur, sem sami framkvęmdarašili ętlar aš leggja ķ jörš, aš eigin sögn til aš draga śr sjónręnum įhrifum.

        Engin višleitni er af hįlfu skipulagsstjóra aš svara žeirri spurningu hvar mörkin aš hans mati liggi milli raunsęis og óskhyggju aš žessu leyti. Ekki er heldur reynt aš lķta į kostnaš ķ samhengi viš heildarumfang žeirra stórišjuframkvęmda, sem raflķnunum er ętlaš aš verša hluti af. Žaš viršist sem framkvęmdarašilinn eigi aš vera hęstiréttur ķ mati į žvķ hvenęr krefjast megi breytinga er leiši til kostnašarauka viš framkvęmd. Į slķkt geta undirritašir ekki fallist, enda stangast verklag sem žetta į viš tilgang og markmiš laga um mat į umhverfisįhrifum. Ķ frekara mati sem hér er gerš krafa um veršur aš varpa ljósi į samhengi žessara žįtta, mešal annars į grundvelli óhįšra umsagna sérfróšra manna, žannig aš hęgt sé aš meta kosti aš žessu leyti af einhverju viti.

 

c.      Įbendingar um nżjar lķnuleišir fįi alvöruskošun.

Ķ athugasemdum Gunnars Guttormssonar til skipulagsstjóra

var sett fram hugmynd um nżja lķnuleiš, sem er verulega önnur en žęr leišir sem settar voru fram sem “ašrir kostir” ķ frummmatsskżrslu. Um er aš ręša aš leggja lķnuna ķ streng frį virkjun viš Teigsbjarg eftir farvegi Jökulsįr ķ Fljótsdal og śt eftir Lagarfljóti į móts viš Kollsstaši skammt innan Egilsstaša. Žašan yrši lķnan sķšan lögš sem loftlķna yfir Egilsstašahįls og kęmi į Eyvindardal skammt innan viš Hnśtu, nįlęgt vegamótum Noršfjaršarvegar (Fagradalsbrautar) og Mjóafjaršarvegar, lęgi spölkorn inn eftir Eyvindardal og sķšan um Svķnadal  og śr syšra mynni hans noršan kauptśns į Reyšarfirši skįhallt aš išnašarlóš viš Hraun. Sjį annars mešfylgjandi athugasemdir Gunnars til skipulagsstjóra, dags. 8. maķ 2000.

            Ekki er aš finna orš um žessa hugmynd ķ nišurstöšum og śrskurši skipulagsstjóra. Ķ bréfi Landsvirkjunar til Skipulagsstofnunar 9. maķ 2000 er vikiš aš žessari hugmynd óbeint svofelldum oršum:

“4. Lagarfljót sem “lķnustęši”.

Ķ frummatsskżrslunni į bls. 69-71 er fjallaš um jarš- og sęstrengi įsamt višauka D 12 ķ svari Eymunds Siguršssonar viš fyrirspurn Sigurbjörns Marinóssonar į kynningarfundi sem haldi[nn] var į Reyšarfirši. Žar kemur fram aš lagning strengja af žessari stęršargrįšu ķ jörš og ķ vatn er ekki talin forsvaranleg vegna žess mikla kostnašar sem fylgir žvķ. Bilanatķšni jarš- og sęstrengja er mun lęgri en loftlķna sbr. bls. 71, en ef žeir bila žį tekur mun lengri tķma aš finna bilunina og gera viš hana, sem er ekki įsęttanlegt varšandi žęr kröfur sem įlver gera til rekstraröryggis...”  (bls. 20-21)

            Hugmynd Gunnars er vissulega róttęk mišaš viš žį kosti sem framkvęmdarašili hafši sett fram ķ frummatsskżrslu. Hśn hefur hins vegar, ef framkvęmd vęri, margar jįkvęšar hlišar bęši frį umhverfis- og öryggissjónarmiši. Žessi leiš myndi sneiša hjį viškvęmustu sjónręnu įhrifunum sem fylgja žeirri loftlķnu sem nś er rįšgerš. Leišin frį Kollsstöšum til Reyšarfjaršar um Svķnadal er, hvaš sjónręn landslagsįhrif snertir, margfalt skįrri kostur en fyrirhuguš lķnuleiš framkvęmdarašila og lķklegt er aš hśn bjóši upp į minni vandamįl aš žvķ er varšar ķsingarhęttu. Gera veršur kröfu til žess aš fram fari óhįš śttekt į žessum kosti ķ staš žess aš gleyptar séu hrįar stašhęfingar framkvęmdarašila eša ekki haft fyrir aš meta mįliš aš neinu leyti eins og rįša mį af žögn skipulagsstjóra um žessa hugmynd.

 

d. Raflķnur verši metnar žį fyrir liggur stęrš verksmišju og raforkužörf.

Margoft hefur veriš į žaš bent aš ešlilegt vęri aš fjalla heildstętt um stórišjuįformin į Austurlandi, lķta į umhverfisįhrif framkvęmda heildstętt eša meta einstaka framkvęmdažętti ķ rökręnu samhengi, žannig aš fyrst liggi fyrir mat į fyrirętlunum um įlverksmišju og sķšan į orkuframkvęmdum, ž.e. virkjunum og raflķnum, sem žį yršu snišnar hvaš stęrš og śtfęrslu snertir aš orkužörf verksmišju eins og hśn hefši veriš heimiluš ķ mati į umhverfisįhrifum.

Žvķ mišur hefur ekki veriš tekiš tillit til žessara rökręnu sjónarmiša og žvķ eru allir sem eiga hlut aš hönnun raflķna staddir ķ tómarśmi, žar sem enginn getur svaraš til um hvaša flutningsžörf į orku muni liggja fyrir žį upp er stašiš. Žetta er žeim mun hrapalegra sem engin naušsyn réttlętir vinnubrögš af žessu tagi. Sést žaš mešal annars žį fariš er yfir bréfaskipti Skipulagsstofnunar og Landsvirkjunar frį maķmįnuši 2000 vegna mats į umręddum raflķnum. Ķ bréfi Landsvirkjunar til Skipulagsstofnunar dags. 25. maķ 2000 segir m.a.: “Nśverandi įętlun um framkvęmdatķma Fljótsdalslķna 3 og 4 gerir rįš fyrir aš endanleg hönnun, śtbošsgögn verši tilbśin 2003, framkvęmdir 2004 og 2005 og gangsetning 2006.”

Af žessu sést aš nęgur tķmi var til aš setja mat į umhverfisįhrifum einstakra framkvęmda ķ rökręnt samhengi. Hér er žess krafist aš viš frekara mat į Fljótsdalslķnum verši séš svo til aš žaš komi ekki til endanlegrar afgreišslu fyrr er lokiš er mati į įformašri įlverksmišju Reyšarįls hf. į Reyšarfirši žannig aš ljóst sé hver yrši heimiluš stęrš rįšgeršrar verksmišju įšur en matsferlinu lżkur. Ętti žaš ķ raun aš vera įhugamįl Landsvirkjunar aš standa žannig aš mati, vilji fyrirtękiš į annaš borš įstunda ešlileg vinnubrögš.

 

Um varakröfur kęrenda

Um fyrri varakröfu er vķsaš til margra athugasemda, mešal annars frį undirritušum, žar sem bent er į afar mikil og tilfinnanleg sjónręn lżti af raflķnunum. Mest yršu žau žar sem lķnurnar žvera dali og liggja žvert fyrir botni Reyšarfjaršar, m.a. ķ sjónlķnu frį kauptśninu į Reyšarfirši.

Žess utan gętu oršiš stórkostleg sjónręn lżti af Fljótsdalslķnu 3 vęri hśn lögš eins og rįšgert er vestanvert ķ Hallormsstašahįlsi undir Jökulhęšum, žar sem hśn myndi blasa viš og bera viš loft horft frį byggšinni į Hallormsstaš og vķša śr skóginum.

Žvķ er varakrafa kęrenda sś aš umhverfisrįšherra śrskurši aš lķnurnar skuli lagšar ķ jörš į žessum stöšum og žį fyrst og fremst žar sem žęr lęgju yfir  lįglendi, nema į Hallormsstašahįlsi  yršu lķnurnar samsķša eftir leiš sem mörkuš er fyrir Fljótsdalslķnu 4 og önnur lķnan žar lögš ķ jörš sé žaš tališ naušsynlegt af öryggisįstęšum.

Žrautavarakrafa kęrenda varšar sķšast talda atrišiš einvöršungu, sé ekki fallist į fyrri kröfur, ž.e. aš raflķnurnar liggi samsķša į Hallormsstašahįlsi eftir leiš sem mörkuš hefur veriš fyrir Fljótsdalslķnu 4 og verši önnur sett ķ jörš sé žaš tališ naušsynlegt af öryggisįstęšum.

--------

Ķ kęru žessari, ašalkröfum, varakröfu og žrautavarakröfu, hafa veriš reifuš żmis atriši. Žaš mįl sem hér um ręšir er stórt į ķslenskan męlikvarša og varšar umhverfisįhrif ķ vķšu samhengi um langa framtķš. Mįlinu er vķsaš til umhverfisrįšherra ķ trausti žess aš kęran verši gaumgęfš vandlega įšur rįšherra kvešur upp rökstuddan śrskurš aš fengnum umsögnum lögum samkvęmt. Kęrendur eru aš sjįlfsögšu reišubśnir aš veita frekari upplżsingar og skżra mįl, ef rįšuneytiš svo óskar. Jafnframt įskilja kęrendur sér allan rétt til aš koma aš frekari gögnum viš mešferš mįlsins.

 

                  Viršingarfyllst

 

 

 

 

Gunnar Guttormsson                                                     Hjörleifur Guttormsson

Tómasarhaga 47                                                        Mżrargötu 37

107 Reykjavķk                                                              Neskaupstašur740

kt. 311035-2749                                                    kt. 311035-6659