Hjörleifur Guttormsson                                                  9. maķ 2000

Mżrargötu 37

740 Neskaupstašur

kt. 311035-6659

 

 

 

 

 

 

Til Skipulagsstofnunar

Laugavegi 166

105 Reykjavķk

 

Efni: Mat į umhverfisįhrifum 40 MWe jaršvarmavirkjunar ķ Bjarnarflagi og 132 kV hįspennulķna aš Kröflustöš

 

Hér fara į eftir athugasemdir undirritašs vegna frummats į umhverfisįhrifum jaršvarmavirkjunar ķ Bjarnarflagi og hįspennulķna frį henni aš Kröflustöš.

 

Efnisyfirlit:

  1. Vališ milli Kröflusvęšis og Nįmafjalls 1974-75
  2. Kröflusvęšiš tališ geta gefiš 300-400 MW

3.      Breyttar forsendur um orkumarkaš

  1. Įhęttan fyrir lķfrķki Mżvatns og Hverarönd
  2. Żmsir neikvęšir žęttir
  3. Efnahagsleg og félagsleg įhrif
  4. Įhrif óvissu um Kķsilišjuna
  5. Lagagrunnur fyrir mati ótraustur
  6. Sjįlfbęr atvinnužróun ķ Mżvatnssveit

 

  1. Vališ milli Kröflusvęšis og Nįmafjalls 1974-75

Engin frambęrileg rök eru fyrir žvķ aš fallast į jaršgufuvirkjun į nżju svęši ķ Mżvatnssveit til višbótar viš Kröflusvęšiš, sem žegar hefur veriš lagt undir slķka vinnslu. 40 MW jaršgufuvirkjun sem Landsvirkjun rįšgerir aš reisa ķ Bjarnarflagi  gengur augljóslega gegn tilgangi laga nr. 36/1974 um verndun Mżvatns og Laxįr, sbr. 1. og 3. grein.

Žegar Nįttśruverndarrįš į sķnum tķma, 1974-75, heimilaši byggingu jaršvarmavirkjunar viš Kröflu en ekki viš Nįmafjall var žaš gert aš yfirvegušu rįši og sem meirihįttar undanžįga frį lögum nr. 36/1974. Kröflusvęšiš var žį ósnortiš, en nišurstaša Nįttśruverndarrįšs varš sś aš ekki vęri bętandi į mannvirkjagerš ķ nęsta nįgrenni viš Mżvatn.

Įkvöršunin um aš heimila jaršvarmavinnslu viš Kröflu hefši alls ekki veriš tekin ef menn hefšu séš fyrir sér aš sķšar gęti komiš til hlišstęš nżting jaršvarma į Nįmafjallssvęšinu. Undirritašur įtti sęti ķ Nįttśruverndarrįši į žessum tķma og ķ SINO-nefndinni (Samstarfsnefnd išnašrarrįšuneytisins og Nįttśruverndarrįšs um orkumįl), žar sem žessi mįl voru jafnframt rędd. Žaš er óverjandi ef nś 25 įrum sķšar ętti aš heimila sérstaka virkjun į Nįmafjallssvęšinu og leggja einnig žaš hįhitasvęši undir slķka starfsemi ķ auknum męli.

Rekstur 3 MW jaršvarmavirkjunarinnar frį 1969 noršan Kķsilišjunnar skiptir ekki sköpum ķ žessu samhengi, enda var sś virkjun ekki hugsuš til frambśšar og nś rętt um aš fjarlęgja hana. Kröflueldar 1975-81 settu hins vegar sem kunnugt er żmislegt ķ uppnįm tķmabundiš varšandi starfsemi Kķsilišjunnar, žar į mešal gufuöflun til hennar og žvķ var 1979-80 heimiluš frekari gufuöflun ķ hennar žįgu.

 

2. Kröflusvęšiš tališ geta gefiš 300-400 MW

Žegar til umfjöllunar var į Alžingi 1999 ósk Landsvirkjunar um heimild fyrir 40 MW jaršgufuvirkjun ķ Bjarnarflagi lagši fyrirtękiš fyrir išnašarnefnd “Greinargerš um virkjun jaršvarma ķ Bjarnarflagi og Kröflu”, dags. 1. mars 1999.

Žar segir m.a. eftirfarandi:

 

      “Kröflusvęšiš (30 km2) er tališ geta stašiš undir um 300-400 MW raforkuframleišslu ķ 50 įr. Hversu stórt eša umfangsmikiš svęšiš allt er hins vegar ómögulegt aš segja nįkvęmlega til um fyrr en lokiš er grunnrannsóknum į žvķ öllu. Į grundvelli žeirra veršur hęgt aš leiša betri rök aš umfangi svęšisins og hvaša nż vinnslusvęši eru įlitlegust hverju sinni. Boranir ķ nż svęši yršu markvissari og einnig skipulag viš uppbyggingu hugsanlegra virkjana ķ 20-30 MW įföngum.  Rannsóknir vegna gufuöflunar į Kröflusvęšinu er tališ aš muni taka nokkur įr įšur en hęgt veršur aš taka įkvöršun um aukna orkuframleišslu. Landsvirkjun vinnur nś ķ samvinnu viš Orkustofnun og rįšgjafa aš žessum rannsóknum.”

 

      Ašeins rśmt įr er lišiš frį žvķ žessi greinargerš var samin.        

Enn skżrari hugmyndir um möguleika į Kröflusvęšinu komu fram ķ greinargerš Orkustofnunar frį 4. nóvember 1999, en hśn var fylgiskjal II meš žingsįlyktunartillögu išnašarrįšherra um Fljótsdalsvirkjun (mįl 186, žskj.216 į 125. löggjafaržingi). Žar stendur į bls. 41 m.a. eftirfarandi:

 

        “Į Kröflusvęšinu eru margir virkjunarstašir, enda er tališ aš svęšiš ķ heild gęti stašiš undir allt aš 375 MW raforkuvinnslu ķ 50 įr. Žrjś önnur vinnslusvęši hafa veriš skilgreind (Vķti-Hveragil, Sandabotnafjall og svęši vestan Hvķthólaklifs). Mjög góšur įrangur hefur fengist af borunum į įrinu 1999 į svęšinu viš Vķti-Hveragil. Žar mętti nś žegar byrja į virkjunarframkvęmdum viš 30 MW einingu sem gęti veriš tilbśin fyrir lok įrs 2003, sbr. fyrrgreinda möguleika į orkuvinnslu fyrir įlver ķ Reyšarfirši til fyllingar orku frį Fljótsdalsvirkjun. Annar 30 MW įfangi į Vķti-Hveragilssvęši gęti sķšan veriš tilbśinn til orkuvinnslu ķ lok įrs 2005.”

 

      Af ofangreindum greinargeršum Landsvirkjunar og Orkustofnunar er ljóst aš mikla orku mį sękja ķ Kröflusvęšiš nś žegar og liggur beint viš aš vķsa Landsvirkjun žangaš telji hśn žörf į aukinni orkuöflun nś um stundir, en hlķfa hįhitasvęšinu viš Nįmafjall viš frekari nżtingu nś og ķ framtķšinni.

 

3.      Breyttar forsendur um orkumarkaš

Viš umfjöllun Alžingis um heimild til virkjunar ķ Bjarnarflagi į fyrri hluta įrs 1999 og enn frekar ķ tengslum viš umręšur um framkvęmdir viš Fljótsdalsvirkjun į haustžingi 1999 kom fram aš rįšgert var aš nżta orkuna frį Bjarnarflagi ķ 1. įfanga įlvers į Reyšarfirši, sem žį var mišaš viš aš yrši 120 žśsund tonn og aš hęfi rekstur fyrir įrslok 2003. Žaš voru žessi įform sem Landsvirkjun beitti fyrir sig žegar óskaš var heimildar fyrir virkjun ķ Bjarnarflagi og jafnframt greint frį aš óskaš yrši mats į umhverfisįhrifum hennar viš fyrsta tękifęri.

Nś er žessi spennitreyja stjórnvalda ekki lengur til stašar, įform um įlverksmišju į Reyšarfirši komin ķ allt annaš samhengi og af hįlfu orkuyfirvalda talaš um afhendingu orku til slķkrar verksmišju ķ fyrsta lagi  2007-2008. Žannig eru einnig śr gildi fallnar röksemdirnar um aš svigrśm vanti til aš undirbśa orkuöflun frį öšrum jaršvarmasvęšum į Norš-Austurlandi. Mį ķ žvķ sambandi vķsa til greinargeršar Orkustofnunar meš žingsįlyktunartillögu išnašarrįšherra “um framhald framkvęmda viš Fljótsdalsvirkjun” töluliš 7, bls. 41-43. Žar kemur m.a. fram aš koma mętti nżrri jaršgufuvirkjun viš Kröflu ķ gagniš 2003-2004 og afla samtals 560 GWh/a frį Kröflu og Bjarnarflagi samanlagt fyrir umręddan 1. įfanga įlvers į Reyšarfirši eins og hann žį var hugsašur.  Var žį reiknaš meš aš gefa žyrfti  “...žegar į fyrri helmingi nęsta įrs [ž.e. 2000] skuldbindingar um orkuafhendinguna.” Ķ beinu framhaldi sagši sķšan oršrétt ķ greinargerš Orkustofnunar:

 

 “Į hinn bóginn er engan veginn óraunhęft aš reikna meš aš orku megi afla śr jaršgufustöšvum fyrir 120 žśsund tonna įlver sem kęmi ķ gagniš 2005-2006.”

 

Hér er įtt viš aš alla orku til 1. įfanga mętti innan žessa tķma fį frį jaršvarmavirkjunum, eins og nįnar mį lesa um ķ greinargeršinni.

Meš allt ofangreint ķ huga geta menn séš hvķlķkt órįš žaš vęri aš heimila nś jaršvarmavirkjun į nżju og ósnortnu svęši ķ hjarta Mżvatnssveitar, ž.e. ķ Bjarnarflagi sunnan žjóšvegar, eins og žó eru uppi óskir um af hįlfu Landsvirkjunar.

 

4.      Įhęttan fyrir lķfrķki Mżvatns og Hverarönd

Engum blandast hugur um aš įhętta vęri tekin fyrir lķfrķki Mżvatns meš žvķ aš heimila umrędda jaršvarmavirkjun ķ Bjarnarflagi. Hiš sama į viš um įhrif į jaršhitasvęšiš viš Nįmafjall ķ heild sinni, žar į mešal viš Hverarönd austan Nįmaskaršs. Menn greinir ķ raun eingöngu į um hversu stór žessi įhętta sé og hversu lķklegt sé aš hamla megi gegn henni meš mótvęgisašgeršum, eins og rętt er um ķ frummatsskżrslu.

Į bls. 93-94 ķ frummatsskżrslunni žar sem fjallaš er um affallsvatn, stendur m.a.:

 “Lķfrķki Mżvatns hefur ašlagast žvķ aš volgt kķsilrķkt vatn blandist grunnvatnsstraumum sem ķ žaš renna. Hugsanlegt er aš nįttśrlegt afrennsli raskist og aš kķsilstyrkur grunnvatnsins lękki ef umtalsveršur nišurdrįttur į sér staš.”

 

Žį segir į bls. 113:

 “Losun į afffallsvatni getur haft įhrif į lķfrķki Mżvatns vegna ašlögunar žess aš kķsilrķku vatni.”

Jafnframt er žar vķsaš til hugsanlegra mótvęgisašgerša, og segir m.a.:

 “Ef til vill žarf aš višhalda affallslóni žegar fram lķša stundir.”

 

Į bls. 96 ķ frummatsskżrslu undir fyrirsögninni “Vernduš svęši” segir m.a. um įhrifin į Hverarönd:

 

 “Mjög erfitt er aš segja til um hvort og žį hvernig virkni į yfirborši breytist meš vinnslu śr jaršhitageyminum. Žó er ekki tališ aš yfirboršsvirkni minnki viš Hverarönd žar sem afkastageta jaršhitageymisins er ašeins nżtt aš hluta meš 40 MWe virkjun ķ Bjarnarflagi.”

 

Ķ žessum efnum į enga įhęttu aš taka enda žarflaust meš öllu, žar eš engin frambęrileg orkupólitķsk rök eru fyrir žessari virkjun en allt sem snżr aš nįttśru og umhverfi męlir henni ķ mót.

 

 

5.      Żmsir neikvęšir žęttir

5.1  Sjónręn įhrif af byggingu virkjunarinnar yršu óhjįkvęmilega mikil og neikvęš. Į svęši žar sem feršamannastraumur er jafn mikill og ķ Mżvatnssveit, einnig gangandi vegfarenda og nįttśruskošara vķtt um sveitina, dugir skammt aš vķsa til žess aš virkjunin yrši lķtt įberandi frį žjóšvegi. Viš žetta bętast sķšan neikvęš įhrif frį raflķnum, žótt lagšar yršu ķ jörš aš hluta.

5.2  Jaršrask vegna efnistöku, aškomuvega, hįspennulķna o.fl. yrši mikiš og sżnilegt, žótt gengiš yrši frį žvķ sem best mį verša.

5.3   Hįvaši yrši mikill frį virkjuninni į stóru svęši og viš ašstęšur eins og ķ Mżvatnssveit kemur fyrir lķtiš aš vķsa ķ aš reynt verši aš halda sig innan mengunarvarnarreglugeršar og mišaš ķ žvķ sambandi viš žéttbżliš ķ Reykjahlķš. Žį vekur athygli aš jafnvel er gert rįš fyrir aš byggja žurfi jaršvegsmanir į jöšrum borsvęša til aš uppfylla kröfur reglugeršarinnar um hįvašavarnir gagnvart byggš.

5.4  Gasśtblįstur. Aukning į losun brennisteinssambanda og gróšurhśsalofttegunda er ekki stórfelld vegna virkjunarinnar en žó neikvęšur žįttur svo langt sem hśn nęr. Aukning heildarśtblįsturs gróšurhśsagastegunda frį Ķslandi er talin nema um 0,2%. Žį er tališ lķklegt aš dreifing į brennisteinsžef vegna H2S aukist.

 

6.      Efnahagsleg og félagsleg įhrif

Samkvęmt frummatsskżrslunni rįšgerir Landsvirkjun aš starfrękja Bjarnarflagsvirkjun frį Kröflustöš og gerir rįš fyrir 3-4 nżjum störfum ķ žvķ sambandi į rekstrartķma. Įhrif af žessum sökum eru réttilega metin lķtil. Bygging hlišstęšrar jaršvarmavirkjunar į Kröflusvęši myndi trślega hafa svipuš įhrif.

Vegna hugmynda um bašašstöšu fyrir feršamenn ķ tengslum viš virkjunina ķ lķkingu viš Blįa lóniš hjį Svartsengi er rétt aš benda į aš žar er ólķku saman aš jafna. Ķ Svartsengi er um jaršsjó aš ręša en allt önnur efnasamsetning er į affallssvatni į venjulegum hįhitasvęšum eins og viš Bjarnarflag. Gęti umrędd nżting kallaš į żmsis konar efnaķblöndun vegna baša til aš halda nišri gerlagróšri.

 

7.      Įhrif óvissunnar um Kķsilišjuna hf.

 Į kynningarfundi sem Landvernd efndi til ķ samvinnu viš Landsvirkjun 4. maķ sl. um mat į Bjarnarflagsvirkjun benti fulltrśi frį Orkustofnun réttilega į žį óvissu sem rķkir um framtķš Kķsilišjunnar. Gęti hśn haft įhrif į hugmyndir manna um skipulag į svęšinu vestan Nįmafjalls, noršan žjóšvegar, ķ heild sinni. Skal hér undir žaš tekiš og męlir einnig žaš meš žvķ aš nśverandi hugmyndum um jaršvarmavirkjun ķ Bjarnarflagi sé hafnaš.

 

8.      Lagagrunnur fyrir mati ótraustur.

Minna veršur į aš gildandi lög nr.63/1993 um mat į umhverfisįhrifum hafa ekki veriš ķ samręmi viš gildandi Evrópurétt frį žvķ ķ įgśst 1999, eins og m.a. hefur komiš fram hjį umhverfisrįšherra. Žvķ sętir furšu aš menn skuli enn vera aš reyna aš meta framkvęmdir į grundvelli nefndra laga. Veršur ekki betur séš en slķkt mat fįi ekki stašist gildandi réttarreglur.

Žį er įstęša til aš nefna svonefnda Rammaįętlun undir heitinu Mašur – nżting – nįttśra, žar sem reyna į aš meta verndargildi vatnsfalla og jaršhitasvęša meš tilliti til nżtingar og verndunar. Er ósvinna aš taka einstakar virkjunarhugmyndir undan žeirri vinnu sem žar er ķ gangi į vegum stjórnvalda.

 

 

9.      Sjįlfbęr atvinnužróun ķ Mżvatnssveit.       

Undirritašur hefur įsamt fleirum ķtrekaš lagt įherslu į aš stjórnvöldum beri aš veita ķbśum Mżvatnssveitar stušning til aš renna stošum undir sjįlfbęra atvinnužróun  ķ byggšarlaginu. Sérstaklega skal hér minnt į įlyktun Alžingis frį 14. desember 1993 sem gerš var aš tillögu umhverfisnefndar žingsins, svohljóšandi:

 

            “Alžingi įlyktar aš fela rķkisstjórninni, ķ samvinnu viš Skipulag rķkisins, Nįttśruverndarrįš og sveitarstjórn Skśtustašahrepps, aš gera śttekt į žróunarforsendum og möguleikum į nżsköpun ķ atvinnulķfi ķ Mżvatnssveit er falli aš markmišum um nįttśruvernd į svęšinu. Viš śttektina verši m.a. höfš hlišsjón af skżrslu Skipulags rķkisins um umhverfismat fyrir Skśtustašahrepp frį ķ jślķ 1993.”

 

            Um leiš og lagst er hér gegn byggingu nżrrar jaršvarmavirkjunar ķ Bjarnarflagi er hvatt til vķštękra ašgerša af opinberri hįlfu til stušnings byggš ķ Skśtustašahreppi ķ žeim anda sem fram kemur ķ ofangreindri samžykkt Alžingis frį įrinu 1993.

 

 

Hjörleifur Guttormsson

 

 

 

Mešfylgjandi:

Nefndarįlit minnihluta išnašarnefndar [HG] į žingskjali 1041 įsamt fylgiskjölum vegna 471. mįls į 123. löggjafaržingi (frumvarp til laga um breytingu į lögum um raforkuver, nr. 60/1981).

            Mešal fylgiskjala meš nefndarįlitinu er greinargerš Landsvirkjunar frį 1. mars 1999 um virkjun jaršvarma ķ Bjarnarflagi og Kröflu, fylgiskjal nr. VI.

Sem fylgiskjal XI er tillaga til žingsįlyktunar um sjįlfbęra atvinnužróun ķ Mżvatnssveit, sem samžykkt var óbreytt  sem įlyktun Alžingis 14. desember 1993.