Hjörleifur Guttormsson                                                                       19. nóvember 2005

Mżrargötu 37

740 Neskaupstašur

 

 

 

 

Umhverfisrįšuneytiš

c/o Sigrśn Įgśstsdóttir

Skuggasundi 1

150 Reykjavķk

 

Athugasemdir viš umsagnir vegna stjórnsżslukęru um matsskyldu virkjunar Fjaršarįr ķ Seyšisfirši.

 

Undirritušum hafa frį umhverfisrįšuneytinu borist umsagnir frį fjórum ašilum viš kęru undirritašs o.fl. um matsskyldu virkjunar Fjaršarįr ķ Seyšisfirši.

 

Framkomnar umsagnir hnekkja ķ engu efnisatrišum kęru minnar um ofangreint efni og er hśn hér meš ķtrekuš. Hér į eftir veršur vikiš aš nokkrum atrišum ķ umsögnunum.

 

1) Umsögn frį Lögmönnum Skólavöršustķg 12 f.h. Ķslenskrar orkuvirkjunar ehf dags. 21. október 2005.

  • Stašhęft er aš undirritašur hafi sent inn tvęr kęrur 19. og 22. september og sendandi “hafnar žvķ aš hęgt verši aš lķta į žessar tvęr kęrur sem ein vęri.” Žetta fęr ekki stašist. Framkomin kęra mķn var sett fram innan auglżsts frests Skipulagsstofnunar og aš höfšu samrįši bęši viš Skipulagsstjóra og lögmann rįšuneytisins um skil vegna ósamręmis ķ birtingu į kęrufresti. Ķ fyrra bréfinu eru settar fram kęrukröfur og ķ seinna erindinu fylgir rökstušningur sem bošašur hafši veriš.
  • Tślkun Lögmanna į 17. tl. 1. višauka laga nr. 106/2000 er frįleit og aš engu hafandi eins og ljóst er af ķslenskum lögum og žeirri tilskipun ESB sem aš baki liggur.
  • Lögmenn telja įhyggjur kęrenda af įsżnd fossa “aš nokkru byggšar į misskilningi.” Segir žar aš “Umbj. okkar bendir į aš einn mikilvęgasti lišurinn ķ undirbśningi og frekari virkjun Fjaršarįr hafi veriš aš meta hagkvęma vatnsnotkun til orkuvinnslu įn žess aš skaša Fjaršarį eša įsżnd fossa hennar. – Vatnsnotkun til virkjananna var įkvešin meš žaš ķ huga aš lįgmarka įhrif vegna žeirra į įsżnd fossa Fjaršarįr.” Sķšar segir: “Tekiš var miš af lakasta vatnsįri, enda reynir fyrst og fremst į įhrif virkjananna viš slķkar ašstęšur. Einnig veršur aš gera rįš fyrir aš hęgt sé aš standa viš fasta afhendingu į afli og orku į raforkumarkaši viš slķk skilyrši.” Hér višurkennir framkvęmdarašili aš ekki verši komist hjį skeršingu į rennsli fossanna ef virkjaš yrši og beitir jafnframt fyrir sig efnahagslegum rökum sem ekki er heimilt žį leggja skal mat į umhverfisįhrif framkvęmdar, sbr. śrskurš umhverfisrįšherra 20. des. 2001 vegna Kįrahnjśkavirkjunar.
  • Allsendis ófullnęgjandi śttekt liggur fyrir į įhrifum virkjunarframkvęmdanna į fossa ķ Fjaršarį og verndargildi žeirra. Fullyrt er aš “ašilar sem komiš  hafa
    aš mįlinu” hafi samžykkt žaš fyrir sitt leyti og ķ žvķ sambandi er m.a. vķsaš til “umhverfisrįšs” Seyšisfjaršar. Umsögn žess eša samžykki hefur ekki komiš fram ķ gögnum mįlsins aš ég fę séš og fyrir liggur aš ekki var leitaš umsagnar Nįttśruverndarsamtaka Austurlands né annarra umhverfisverndarsamtaka um framkvęmdina. Ummęli Lögmanna f.h. Ķslenskrar orkuvirkjunar undir fyrirsögninni “Um kynningu og almenna samstöšu um framkvęmdir” eru nišrandi ķ garš žeirra sem kęrt hafa nišurstöšu Skipulagsstofnunar og įstęša til aš fordęma žau.
  • Vegna įbendinga minna um Fjallfoss ķ Dynjandi vestra segja Lögmenn “aš ķ tillögum umbj. okkar er lagt til aš nżta svipaš hlutfall rennslis śr Fjaršarį og ętlaš er aš nżta ķ hugmyndum um stękkun Mjólkįrvirkjunar ...” Žęr hugmyndir męttu į sķnum tķma andstöšu Nįttśruverndarrįšs ofl. og var frį žeim falliš og fossar ķ Dynjandi sķšan frišašir. Ekki verša žvķ sótt rök fyrir virkjun Fjaršarįr ķ athuganr į sķnum tķma vegna hugmynda um virkjanir ķ Dynjandi.
  • Stašhęfingar Lögmanna žess efnis, aš mat į umhverfisįhrifum sé afar ķžyngjandi įkvöršun og tślka beri efni og innihald einstakra įkvęša um matsskyldu framkvęmdarašila ķ vil, eru óréttmętar og andstęšar markmišum og öšrum įkvęšum laga um mat į umhverfisįhrifum og laga um nįttśruvernd.

 

2) Umsögn Umhverfisstofnunar, dags. 31. október 2005.

  • Umsögn Umhverfisstofnunar veršur aš skoša ķ ljósi žess aš stofnunin lét undir höfuš leggjast aš efna til vettvangsskošunar vegna framkvęmdarinnar og byggir umsagnir sķnar į ašsendum gögnum įn sjįlfstęšrar athugunar mįlsins, m.a. į vettvangi. Slķk vinnubrögš dęma sig sjįlf ekki sķst žegar um stórt umhverfismįl er aš ręša eins og žaš sem hér um ręšir.
  • Um vanžekkingu hlżtur aš vera aš ręša žegar stofnunin stašhęfir:

“Umhverfisstofnun telur aš sżnileg mannvirki muni ekki valda umtalsveršum sjónręnum įhrifum, hvorki ķ Fjaršardal né į Fjaršarheiši ef stašiš veršur aš framkvęmdinni į žann hįtt sem lżst er ķ skżrslu Ķslenskrar Orkuvirkjunar.”

  • Ummęli Umhverfisstofnunar um kęruatriši sem snśa aš ófullnęgjandi rannsóknum eru ekki ķ anda žess sem ętla mętti aš kęmi frį stofnun sem lögum samkvęmt hefur žaš hlutverk aš standa vörš um nįttśru landsins. Ķ umsögn sinni leggst stofnunin beinlķnis gegn “żtarlegri rannsóknum į gróšurfari og dżralķfi ķ Fjaršardal og Stafdal.” “Umhverfisstofnun telur aš gera hefši žurft gleggri grein fyrir žeim rannsóknum sem tališ er aš gera žurfi.” Svo męla žeir sem vanrękt hafa skyldur sķnar um aš leggja sjįlfstętt mat į ašstęšur meš könnun į vettvangi.
  • Um matsskyldu virkjunarinnar vegna įkvęša 17. tl. 1. višauka ķ lögum nr. 106/2000 kemur fram aš Umhverfisstofnun treystir sér ekki til aš hafa skošun į žeim lagaįkvęšum en vķsar į Skipulagsstofnun sem horfši fram hjį žeim ķ śrskurši sķnum. Žar eš hér er um skżr lagafyrirmęli aš ręša veršur aš ętlast til aš Umhverfisstofnun hafi į žeim skošun og leitist viš aš tryggja aš eftir žeim sé fariš.

 

3) Umsögn Heilbrigšiseftirlits Austurlands dags. 14. október 2005.

Eftirlitiš tekur ekki efnislega afstöšu til stjórnsżslukęranna og fram kemur aš žaš tślkar tilvitnuš lagaįkvęši um verkefni sķn afar žröngt aš mati undirritašs.
                                                                                                                                                                                 

4) Umsögn Skipulagsstofnunar dags. 31. október 2005.

  • Undirritašur telur alranga žį tślkun Skipulagsstofnunar “aš žar sem virkjunarmannvirki eru til stašar nešst (stķfla, lón og rafstöš) og efst (mišlun ķ Heišarvatni) um sé aš ręša breytingu į žeirri framkvęmd [eldri virkjun ķ Fjaršarį] samkvęmt tl. 13 a ķ 2. višauka laganna.“ Framkvęmdaįform Ķslenskrar Orkuvirkjunar varša ķ engu nśverandi Fjaršarselsvirkjun sem halda mun óbreyttri orkuframleišslu. Framkvęmdin felur ķ sér tvęr nżjar virkjanir, meš öllu óhįšar nśverandi Fjaršarselsvirkjun.
  • “Varšandi įhrif į svipmót žjóšleišarinnar telur Skipulagsstofnun aš fyrir hafi legiš ķ tilkynningu framkvęmdarašila aš töluverš įhrif yršu af framkvęmdinni og töluveršur tķmi muni lķša įšur en gróšur breyti aftur svipmóti landsins til žess sem nś er ķ umhverfi t.d. ašrennslispķpunnar.” Ķ framhaldinu vķsar Skipulagsstofnun til umsagna Umhverfisstofnunar og skżrslu Nįttśrustofu Austurlands. “Bįšar žessar tilvķsanir höfšu įhrif į nišurstöšu Skipulagsstofnunar. [leturbr. HG] Ķ įkvöršun Skipulagsstofnunar kemur fram aš sjónręn įhrif į framkvęmdatķma verša töluverš og er lögš įhersla į mikilvęgi žess aš jaršrask verši lįgmarkaš og vandaš til frįgangs. Skipulagsstofnun telur aš įhrif framkvęmdarinnar hvaš varšar įsżnd lands liggi fyrir og žvķ sé ekki tilefni til aš įkvarša framkvęmdina matsskylda vegna skorts į umfjöllun um žann žįtt.” Undirritašur hefur įšur bent į annmarka ķ skżrslu Nįttśrustofu Austurlands og hér aš ofan var rakiš aš Umhverfisstofnun stóš į įmęlisveršan hįtt aš athugun vegna mįlsins įšur en stofnunin gaf umsögn um įform Ķslenskrar Orkuvirkjunar. Umfjöllun jafnt Umhverfisstofnunar og Skipulagsstofnunar var žannig alvarlegum annmörkum hįš og nišurstašan röng, en aš mati undirritašs myndi framkvęmdin ķ heild sinni valda umtalsveršum umhverfisįhrifum.
  • “Varšandi įhrif į fossa byggši Skipulagsstofnun nišurstöšu sķna einkum į skżrslu framkvęmdarašila og umsögn Umhverfisstofnunar. ... Stofnun [vęntanlega Skipulagsstofnun. HG] taldi ekki lķklegt aš fyrirhuguš framkvęmd myndi hafa ķ för meš sér umtalsverš umhverfisįhrif aš žvķ tilskyldu aš žaš mikiš rennsli yrši tryggt ķ įnni aš ekki yrši śtlitsbreyting į fossunum. Ekki kom fram af hįlfu Umhverfisstofnunar aš fyrirhuguš virkjun kęmi ķ veg fyrir frišun fossa ķ Fjaršarį eša aš afla žyrfti frekari upplżsinga um fossana eša įhrif framkvęmdarinnar į žį.” Žessi ummęli byggš į skżrslu framkvęmdarašila og umsögn Umhverfisstofnunar sem gefin var įn undangenginnar skošunar ašstęšna į virkjunarstaš sżnir hversu óvönduš athugun liggur aš baki įkvöršunar Skipulagsstofnunar. Fleiri umsagnir eins og frį Feršamįlarįši eru byggšar į sömu gögnum og geta ekki talist hafa efnislega žżšingu. – Sérkennilegt er ef Skipulagsstofnun eša ašrir ašilar ķmynda sér aš til greina komi aš “friša” fossa sem skertir hafa veriš meš framkvęmdum.
  • Skipulagsstofnun setti ķ śrskurši sķnum engin skilyrši fyrir framkvęmdinni og vķsar ķ umsögn til žess: “aš žaš sé leyfisveitenda, sem allir voru umsagnarašilar, aš fylgja žvķ eftir aš framkvęmd og rekstur verši eins og žegar hefur veriš lżst af hįlfu framkvęmdarašila.” Meš žessu er stofnunin aš varpa įbyrgš af sér yfir į leyfisveitendur andstętt žvķ sem tķškaš hefur veriš af Skipulagsstofnun til žessa ķ żmsum śrskuršum skv. lögum um mat į umhverfisįhrifum sem voru ķ gildi fram til 1. október 2005 og eiga viš um umręddan śrskurš.

 

Athygli vekur aš Seyšisfjaršarkaupstašur hefur ekki séš įstęšu til aš veita umsögn um framkomnar kęrur, žótt bęjarstjórinn tjįi sig um žęr ķ fjölmišlum, sbr. Morgunblašiš 4. nóvember 2005.

 

Verši Fjaršarį virkjuš samkvęmt framkomnum hugmyndum sem valda myndu umtalsveršum umhverfisįhrifum fękkar enn žeim vatnsföllum į Austurlandi sem óröskuš yršu af virkjunarframkvęmdum. Ķ staš žess aš vernda Fjaršarį meš fossaskrśši sķnu myndi blasa viš augum feršamanna röš virkjana, fyrst ķ Fjaršarį og sķšan ķ Lagarfljóti og Jökulsį į Dal.

 

Aš lokum ķtrekar undirritašur framkomnar kęrukröfur žess efnis aš umhverfisrįšherra ómerki įkvöršun Skipulagsstofnunar frį 18. įgśst 2005 um aš virkjun Fjaršarįr skuli ekki hįš mati į umhverfisįhrifum heldur verši gert aš lśta slķku mati lögum samkvęmt.

 

Neskaupstaš 19. nóvember 2005

 

 

Hjörleifur Guttormsson