Hjörleifur Guttormsson                                              

Mżrargötu 37

740 Neskaupstašur

Fjaršabyggš

 

 

    17. febrśar 2003
 

Umhverfisstofnun

Sušurlandsbraut 24

150 Reykjavķk

 

Efni: Athugasemdir viš tillögur aš starfsleyfi fyrir Reyšarįl ehf (Alcoa-Reyšarįls) til reksturs 322 žśsund tonna įlvers į Reyšarfirši

 

Undirritašur hefur kynnt sér tillögur Hollustuverndar rķkisins, nś Umhverfisstofnunar, aš starfsleyfi fyrir Reyšarįl ehf (Alcoa-Reyšarįl) og kemur hér meš į framfęri athugasemdum viš mįliš.

 

I. Nokkur meginsjónarmiš:

1.1  Kęra til umhverfisrįšherra um mat į umhverfisįhrifum.

Ķ greinargerš meš tillögu aš ofangreindu starfsleyfi er tekiš fram aš hśn sé “meš žeim fyrirvara aš framkvęmdin verši ekki śrskuršuš ķ nżtt mat į umhverfisįhrifum og starfsleyfiš veršur [verši] ekki gefiš śt fyrr en slķkur śrskuršur liggur endanlega fyrir.” Ķ žvķ sambandi vķsast til kęru undirritašs til umhverfisrįšherra 20. janśar 2003 varšandi įkvöršun Skipulagsstofnunar frį 20. desember 2002 um matsskyldu allt aš 322 žśsund tonna įlvers į Reyšarfirši, sbr. fylgiskjal 1 meš žessum athugasemdum. Śrskuršur rįšherra vegna kęru minnar hefur ekki veriš felldur žį žetta er ritaš og samkvęmt įkvęšum reglugeršar 849/2000 var Hollustuvernd óheimilt aš auglżsa starfsleyfistillögurnar 17. desember 2002, sbr. tl. 1.2 hér į eftir.

 

1.2  Auglżsing į starfsleyfistillögunni óheimil.

Ķ reglugerš 785/1999, 22.1, eins og henni var breytt meš reglugerš 849/2000 stendur eftirfarandi: “Nś er starfsleyfisskyldur atvinnurekstur, sem reglugerš žessi gildir um, hįšur mati į umhverfisįhrifum samkvęmt lögum og reglum žar aš lśtandi og skal žį nišurstaša matsins liggja fyrir įšur en tillaga aš starfsleyfi er auglżst, sbr. 24. gr.”[Undirskrikaš af HG]

            Samkvęmt tilvitnušu reglugeršarįkvęši er auglżsing Hollustuverndar, nś Umhverfisstofnunar, dags. 17. desember 2002, ólögmęt og veršur aš bķša nišurstöšu umhverfisrįšherra ķ ofangreindu kęrumįli, sbr. töluliš 1.1 hér aš ofan. Fyrst eftir aš nišurstaša um matsskyldu liggur fyrir meš śrskurši rįšherra getur Umhverfisstofnun auglżst tillögu aš starfsleyfi, og žį žvķ ašeins aš framkvęmdin verši ekki įkvöršuš matsskyld, sbr. lög nr. 106/2000.

 

1.3  Grundvöllur fyrirliggjandi tillagna ómarktękur.  Skżrsla Reyšarįls ehf um įętlanir Alcoa-Reyšarįls er alsendis ófullnęgjandi aš žvķ er varšar samanburš į nśverandi įętlunum um įlverksmišju į Reyšarfirši og fyrri įętlunum. Ķ fyrri įętlunum var auk žess ekki greint į milli umhverfisįhrifa frį įlveri og rafskautaverksmišju žannig aš hęgt vęri aš gera sér skżra grein fyrir mengun frį hvoru žessara rįšgeršu fyrirtękja um sig. Žegar af žessum sökum er grundvöllur fyrirliggjandi tillagna aš starfsleyfi ómarktękur.

 

1.4 Risaskorsteinar kalla į nżtt mat į umhverfisįhrifum.  Sś mikla śtlitsbreyting sem nś er lögš til į verksmišjunni meš byggingu tveggja “um 80 m “ hįrra skorsteina vegna breyttra forsendna um mengunarvarnir kallar ein og sér ótvķrętt į nżtt mat į umhverfisįhrifum skv. lögum nr. 106/2000.

 

1.5  Forsendur tillagna aš starfsleyfi óljósar og ómarktękar. Forsendur fyrirliggjandi tillagna um mengunarvarnir samkvęmt starfsleyfi eru afar óljósar og byggšar į samanburšarskżrslu um 420 žśsund tonna og 322 žśsund tonna įlver įn žess aš gerš sé fullnęgjandi grein fyrir breyttri framleišslutękni Alcoa ķ samanburši viš tękni sem Norsk Hydro (Hydro Aluminium) hugšist beita. Žegar af žeim sökum eru  tillögur Hollustuverndar aš starfsleyfi frį 17. desember 2002 ómarktękar og ber aš vinna žęr upp į nżtt og auglżsa ķ framhaldi af sérstöku umhverfismati fyrir 322 žśsund tonna įlver Alcoa, sbr. einnig kęru mķna til umhverfisrįšherra dags. 20. janśar 2003, fylgiskjal 1.

 

 

2. Frekari athugasemdir

Eins og žegar er tekiš fram valda ofangreind atriši žvķ aš fyrirliggjandi starfsleyfistillögur eru ekki frambęrilegar sem drög samkvęmt lögum og reglugeršum og žvķ ekki tękar til athugasemda į žessu stigi. Engu aš sķšur, og sem višbót viš ofangreind meginsjónarmiš, veršur hér bent į żmis atriši ķ tillögum Hollustuverndar, nś Umhverfisstofnunar, sem ekki uppfylla kröfur sem gera ber til reksturs nżrra įlvera og verša enn frekar aš teljast ótęk og óverjandi ķ ljósi stašbundinna ašstęšna ķ Reyšarfirši.

 

2.1 Ekki stušst viš bestu fįanlega tękni.

Ķ fyrirliggjandi tillögum er engan veginn stušst viš bestu fįanlega tękni til mengunarvarna og stigin alvarleg skref til baka frį įšur framsettum tillögum aš starfsleyfi fyrir 420 žśsund tonna įlverksmišju Norsk Hydro. Falliš er frį kröfu um vothreinsun til višbótar žurrhreinsun, en sś krafa er almennt gerš til įlverksmišja ķ nįgrannalöndum og hefur fram til žessa žótt sjįlfsögš af hįlfu Hollustuverndar ķ sambandi viš hugmyndir um stašsetningu įlverksmišju viš Reyšarfjörš. Mį ķ žvķ sambandi vķsa til skżrslu umhverfisnefndar Alžingis 1992 vegna hugmynda um įlver į Keilisnesi. Viš reifun žess mįls fyrir nefndinni kom skżrt fram af hįlfu žįverandi forstjóra Hollustuverndar, Ólafs Péturssonar, aš stofnunin myndi krefjast vothreinsunar, ef stašsetja ętti slķka verksmišju, um 200 žśsund tonn aš stęrš,  viš ašstęšur eins og ķ Reyšarfirši. Žetta višhorf kom sķšan fram sem tillaga af hįlfu Reyšarįls viš mat į umhverfisįhrifum 420 žśsund tonna įlvers į Reyšarfirši og gekk eftir ķ tillögum Hollustuverndar aš starfsleyfi fyrir žį verksmišju. Rökstušning vantar af hįlfu Umhverfisstofnunar fyrir žessari stefnubreytingu.

Meš vothreinsun er unnt aš lįgmarka mengun af völdum brennisteinstvķoxķšs (SO2) og jafnframt draga śr mengun af völdum flśorķšs og ryks umfram žaš sem gerist meš žurrhreinsun einni saman. Kröfur um vothreinsun eru meginregla ķ nįgrannalöndum eins og ķ Skandinavķu og augljólega besta fįanleg tękni til aš lįgmarka mengun, og žaš enn frekar ef beitt er fullomnustu hreinsun į frįrennsli til sjįvar. Fyrirliggjandi tillögudrög Hollustuverndar eru žvķ stórt skref til baka og andstęš markmišum laga um aš lįgmarka mengun meš žvķ aš beita bestu fįanlegri tękni.

Žvķ hefur veriš haldiš fram aš vothreinsun sé ekki skilgreind sem besta fįanleg tękni fyrir įlver (sjį t.d. Morgunblašiš 10. febrśar 2003). Slķkar fullyršingar stangast į viš PARCOM tilmęli 94/1 um bestu fįanlega tękni ķ įlverum. Žar segir m. a.: “Intrinsically, aluminium electrolysis is a dry process. Liquid discharges are however possible in plant equipped with wet processes for sulphur removal.”

 

2. 2 Ferföld aukning į brennisteinsmengun (SO2).

 Fyrirliggjandi tillögudrög gera rįš fyrir aš heimiluš verši ferföld aukning į losun SO2  umfram žaš sem gert var rįš fyrir aš losa frį 420 žśsund tonna įlverksmišju og rafskautaverksmišju Norsk Hydro, ž. e. aš heimiluš yrši losun um 3900 tonna į įri ķ staš 966 tonna, sem žó var raunar nęr fimmtungi meira en gert var rįš fyrir ķ mati į umhverfisįhrifum Norsk Hydro-verksmišjunnar. – Tillagan um risaskorsteina, sem valda munu mikilli sjónmengun, er rökstudd žannig af Hollustuvernd aš dreifa žurfi menguninni frį nįnasta umhverfi verksmišjunnar. Hér er um aš ręša ótrślegt afturhvarf til fortķšar og meš žessu engan veginn tryggš višunandi loftgęši ķ Reyšarfirši. Žvert į móti er hęttunni af mengun dreift yfir stęrra svęši, mešal annars žéttbżliš į Reyšarfirši og eftir atvikum einnig į Eskifirši auk dreifingar almennt innan fjaršarins.

Engar takmarkanir er aš finna į brennisteinsmagni ķ rafskautum. Ešlilegt er aš skilgreina hįmarksinnihald brennisteins ķ skautunum. Žį er einungis meš óljósum hętti ķ almennu oršalagi greinar 2.1.9 aš finna takmörkun į brennisteinsinnihaldi ķ eldsneyti.

            Įstęša er til aš benda į oršalag ķ greinargerš Hollustuverndar 2.2.4, dags. 17.12. 2002, varšandi grein 2.1.8 žar sem segir: “Hér er ķ fyrsta sinn hérlendis gert rįš fyrir hįum skorsteinum meš góšum śtblįsturshraša til aš tryggja dreifingu loftmengunar. Endanleg śtfęrsla getur oršiš önnur, ž.e. annaš samspil skorsteinshęšar, śtblįsturshraša, hitastigs og brennisteinslosunar, en NOKKUŠ LJÓST ER [leturbr. HG] aš hęgt er aš tryggja aš umhverfismörk séu virt alls stašar meš ašferš sem žessari.” – Spyrja veršur hvernig Hollustuvernd geti leyft sér aš gera tillögur aš starfsleyfi žar sem byggt er į jafn óljósum forsendum.

           

 

2. 3 Mengun af völdum flśorķšs og ryks.

Žau mörk sem tilgreind eru ķ tillögudrögunum (2.1.6)  um flśorķš og ryk, aš ekki sé talaš um brennisteinstvķoxķš, eru til muna hęrri en unnt er aš nį meš bestu fįanlegri tękni, žar meš talinni vothreinsun.

Heildarlosun Hydro-verksmišjunnar (HF og rykbundiš flśorķš) įtti aš vera 0,252 kg/tonn, žar af 0.0019 kg/tonn af įli frį rafskautaverksmišjunni.  Žannig įtti įlver Norsk Hydro (Reyšarįls hf) aš fį aš losa 0.25 kg/tonn af įli. Skv. tillögunni į Alcoa aš fį aš losa 0,35 kg/tonn af įli. Lķtur žvķ śt fyrir aš Alcoa eigi aš fį aš losa 40% meira af flśorķšum, per framleitt tonn af įli, en heimila įtti Hydro.  Meš žvķ aš gera kröfu um vothreinsun hefši veriš hęgt aš nį žessari losun hjį Alcoa töluvert nišur, eša ķ um 0.25 kg/tonn sem ętti aš vera hįmark skv. starfsleyfi mišaš viš įrsmešaltal.

            Varšandi ryk gerir tillaga Hollustuverndar rįš fyrir losun į 1 kg/tonn af įli sem telja veršur alltof hįtt og óvišunandi. Setja ętti slķk mörk fyrir rykslosun aš hįmarki fyrir įrsmešaltal viš 0,5 kg/tonn af įli.

Hafa veršur ķ huga aš stašbundnar ašstęšur ķ Reyšarfirši eru meš žeim erfišustu sem hęgt er aš hugsa sér til reksturs mengandi išnašar og allar tilslakanir frį mögulegum mengunarvörnum žvķ óverjandi. Undirritašur hefur įšur fęrt fyrir žvķ rök meš vķsan til rannsókna og įlits žar til bęrra stofnana aš alls ekki eigi aš stašsetja įlverksmišju į Reyšarfirši vegna umhverfisašstęšna (sbr. m. a. fylgiskjal 2).

 

2.4 Žynningarsvęši. Ķ starfsleyfistillögunum er lagt til aš 322 žśsund tonna įlverksmišja fįi jafn stórt žynningarsvęši og 420 žśsund tonna įlver įsamt 233 žśsund onna rafskautaverksmišju įtti aš fį. Žetta žynningarsvęši var į sķnum tķma skilgreint meš hlišsjón af talsvert umfangsmeiri verksmišju en nś stendur til aš  byggja. Undirritašur hefur įšur bent į aš skilgreint žynningarsvęši sé ašeins ķ um 1 km fjarlęgš frį žéttbżlinu į Reyšarfirši. Mišaš viš aš vandaš sé til mengunarvarna minni verksmišju hefši veriš ešlilegt aš sżnt vęri fram į aš unnt vęri aš minnka žyningarsvęšiš, žar sem m. a. föst bśseta er bönnuš. - Žį vekur og athygli aš žrįtt fyrir aš ekki sé gert rįš fyrir neinni frįveitu išnašarskólps frį verksmišjunni er lagt til aš žynningarsvęši ķ sjó verši jafnstórt og žaš sem lagt var til vegna starfsemi Norsk Hydro į sķnum tķma.

 

2.5 Kerbrot.

Ķ greinargerš, 2.2.6, segir m. a. : “Gert er rįš fyrir aš śrgangur verši fluttur śt tvisvar į įri til endurvinnslu.” Ķ drögum aš starfsleyfi segir hins vegar ekkert um śtflutning kerbrota, ķ 2.3.1 stendur ašeins aš skrį skuli allan śrgang “og LEITAST VIŠ AD [leturbr. HG] nżta endurnżtanlegan hluta hans, svo sem brotajįrn, einangrun śr kerum og ofnum, bakskaut, rafskaut, kolefnisrķkt ryk og śrgang sem inniheldur įl ķ miklum męli.” Ekki er heldur kvešiš į um tķmatakmörk fyrir geymslu śrgangs frį notkun forskauta og heimilaš aš safna slķkum śrgangi upp “į geymslusvęši įn frįrennslis innan lóšar Reyšarįls.”  Hér er žannig ekki samręmi ķ starfsleyfisdrögum og stašhęfinga ķ greinargerš og er slķk mįlsmešferš ótęk meš öllu.

 

 

2.6 Losun gróšurhśsalofttegunda

            Ekki er minnst aukateknu orši į žį gķfurlegu losun gróšurhśsalofttegunda sem berast myndi frį verksmišjunni, lauslega įętlaš um 600 žśsund tonn CO2-ķgildi į įri. Viršist svo sem rekstrarašili eigi aš fį heimild til slķkrar losunar įn skilyrša og sér aš kostnašarlausu.

            Ķ žessu sambandi bendir undirritašur į grein 15.5 ķ reglugerš nr. 785/1999 žar sem segir m. a.: “ ... Ķ öllum tilvikum skal setja įkvęši ķ starfsleyfi žess efnis aš mengun sem getur borist langar leišir eša til annarra landa skuli haldiš ķ lįgmarki og tryggja vķštęka umhverfisvernd.” Į grundvelli žessarar greinar veršur aš teljast skylt aš fjalla um losun gróšurhśsaloftttegunda ķ starfsleyfi.

 

2.7 Hįvašamengun.

Ljóst er aš rekstur įlverksmišju sem hér hér um ręšir mun valda verulegri hįvašamengun, sem hętt er viš aš nįi til žéttbżlisins į Reyšarfirši aš ekki sé talaš um frišlandiš į Hólmanesi. Žvķ eru hugmyndir um skilyrši ķ grein 2. 4. 1 alltof veik og óvišunandi meš öllu og oršalagiš “eins og kostur er” opiš og teygjanlegt. – Ekkert kemur fram ķ drögum žessum um takmarkanir į hįvaša į byggingartķma verksmišjunnar. Óljóst er hvaš viš er įtt meš grein 4. 4 žar sem talaš er um “ešlilegar rekstrarašstęšur” og ekkert sagt um hvaš teljist “óešlilegar rekstrarašstęšur”!

 

 

 

2.8  Eftirlit, vöktun og žvingunarśrręši.

Skilyrši žau sem sett eru ķ drögunum um eftirlit meš rekstri og śrręši ef śt af er brugšiš frį įkvęšum starfsleyfis (m. a. 2.1.7 og 4.3)geta reynst lķtils virši ķ ljósi žess aš umrętt fyrirtęki yrši allsrįšandi sem atvinnurekandi ķ Fjaršabyggš og aš sama skapi erfitt aš koma viš žvingunarśrręšum, žar meš talin stöšvun į rekstri. Žetta getur reynst žeim mun afdrifarķkara aš žvķ er skašlega mengun varšar sem fyrirtękiš er stašsett ķ nęsta nįgrenni viš žéttbżliš į Reyšarfirši. – Žį er ķ greinargerš Hollustuverndar rętt um aš “Nżir eigendur gera rįš fyrir nokkrum breytingum į žeim ašferšum sem įętlaš er aš nota viš vöktunina, mišaš viš žaš sem žeir žekkja betur, en sį rammi sem unniš er eftir er óbreyttur.”  Hér sem vķšar er losaralega um hnśta bśiš.

 

2.9  Gildistķmi starfsleyfis.

Gert er rįš fyrir aš starfsleyfiš gildi til įrsins 2020, sem aš mati undirritašas er alltof langur tķmi ķ ljósi žeirrar įhęttu sem tekin er meš stašsetningu og rekstri fyrirtękis sem hér um ręšir į Reyšarfirši. Lįgmarks varśš fęlist ķ žvķ aš veita ekki starfsleyfi til lengri tķma en 5 įra ķ senn.

 

2.10          Kynningarfundur um umhverfismįl.

Ķ grein 1.10 er fyrirtękinu gert aš halda kynningarfund um umhverfismįl įlversins į tveggja įra fresti. Į žann fund į aš boša: Hollustuvernd rķkisins, Nįttśruvernd rķkisins, Vinnueftirlit rķkisins, bęjarstjórn Fjaršabyggšar, Heilbrigšiseftirlit Austurlands og fulltrśa ķbśasamtaka į svęšinu. Ešlilegt vęri aš fulltrśar nįttśruverndarsamtaka séu einnig bošašir į žessa kynningarfundi, sbr. m. a. Įrósasamninginn frį 1998, svo og umhverfisnefnd sveitarfélagsins (Fjaršabyggšar). Einnig sżnist skynsamlegt aš slķkir fundir séu haldnir ekki sjaldnar en įrlega.

 

2.11 Įętlun um śtblįstur og gangsetningu.

            Ķ greinum 2.1.6 og 2.1.7 er fjallaš um įętlanir til žess aš draga śr śtblįstursmengun. Į grundvelli gr. 16.5 ķ reglugerš nr. 787/1999 um loftgęši er žess krafist aš skżrt komi fram ķ starfsleyfi aš slķkar įętlanir skuli ašgengilegar almenningi.

 

Undirritašur gerši į sķnum tķma, 25. jśnķ 2001, fjölmargar athugasemdir til Skipulagsstofnunar viš mat į umhverfisįhrifum 420 žśsund tonna įlverksmišju į Reyšarfirši, sbr. fylgiskjal 2. Vķsast til žess um frekari rökstušning fyrir ofangreindum athugasemdum.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

-6-

Nišurstaša.

Vegna įkvęša reglugeršar 785/1999, sem breytt var meš reglugerš 849/2000, var  Hollustuvernd (nś Umhverfisstofnun) óheimilt aš auglżsa tillögu aš starfsleyfi 322 žśsund tonna įlverksmišju Alcoa į Reyšarfirši 17. desember 2002 og er svo enn, į mešan ekki liggur fyrir nišurstaša skv. lögum nr. 106/2000 um matsskyldu framkvęmdarinnar. Umhverfisrįšherra hefur nś til mešferšar kęru vegna śrskuršar Skipulagsstofnunar frį 20. desember 2002 um matsskyldu og mįliš žvķ óafgreitt į stjórnsżslustigi. Auk žess aš vekja athygli į žessari réttarstöšu hefur undirritašur hér į undan gert margar efnislegar athugasemdir viš fram komnar tillögur Hollustuverndar aš starfsleyfi fyrir nefnda įlverksmišju į Reyšarfirši og telur mikiš skorta į aš žęr uppfylli kröfur og skilyrši sem setja ber um rekstur slķks fyrirtękis.

 

Undirritašur įskilur sér allan rétt til aš koma aš frekari gögnum og sjónarmišum viš mešferš mįlsins.

 

Viršingarfyllst

 

 

Hjörleifur Guttormsson

 

 

Fylgiskjal 1:

Kęra til umhverfisrįšherra vegna įkvöršunar Skipulagsstofnunar frį 20. desember 2002 um matsskyldu allt aš 322 žśsund tonna įlvers ķ Reyšarfirši, Fjaršabyggš, dagsett 20. janśar 2003.

 

Fylgiskjal 2:

Mat į umhverfisįhrifum 420 žśsund tonna įlverksmišju į Reyšarfirši, athugasemdir til Skipulagsstofnunar, dags. 25. jśnķ 2001.